Belaukiant didžiausios investicijos Lietuvos istorijoje, gyventojai šokiruoti: nieko nežinojome

Šalia Baisogalos miestelio – šimtų hektarų pievos. Pirmadienio rytą sužinota, kad pievos yra matomos kaip geriausia vieta Vokietijos ginkluotės milžinei „Rheinmetall“ statyti artilerijos sviedinių gamyklą.  

„Per žinias išgirdau, kad kažkokį karinį objektą planuoja statyti prie Baisogalos, tai buvo šokas, nes apie tai nieko nežinojome“, – teigė Baisogalos bendruomenės pirmininkas Kazimieras Danilevičius. 

Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė sako, kad gyventojai skambina, teiraujasi, bet nėra ką atsakyti, mat miestelio vadovybės niekas neinformavo.  

„Kariniai objektai – ne gamyba, ne pramonė, kuri taikos metu būtų labai skatintina. Tai – karinis objektas“, – kalbėjo R. Masiulienė. 

Meras sako, jog žmonių nerimo būtų mažiau, jeigu viską išsamiai paaiškintų.  

„Dažniausiai bijome to, ko nematome ar nežinome. Mano duomenimis, buvo renkamasi iš trijų rajonų. Tad informacija į viešumą neišėjo, kol dar nebuvo žinoma tiksli vieta“, – aiškino Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vyriausybė nekomentuoja, esą ir dėl Baisogalos dar nenuspręsta.

„Joks sklypas nėra atrinktas, nėra dedikuotas projektui, bet galbūt viena iš teritorijų galėtų būti. Tačiau pabrėžiu, kad jokie sprendimai nėra priimti“, – tvirtino Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

LNK žiniomis, „Rheinmetall“ vadovai atvyko į Lietuvą, o antradienį su Vyriausybe pasirašys ketinimų protokolą ir stambių investicijų Lietuvoje sutartį.  

Kad Baisogala matoma kaip vieta „Rheinmetall“ gamyklai, rodo ir viešai neskelbtas premjerės susitikimas su Sveikatos mokslų universiteto rektoriumi. Būtent šis universitetas valdo 400 hektarų valstybės žemės prie Baisogalos. Gyvulininkystės institutas Baisogaloje veisia nykstančias lietuviškų gyvulių veisles: arklius „žemaitukus“, kiaules, avis, žąsis.

Pačiam gamyklos pastatui daug hektarų nereikėtų. Sprogstamosios medžiagos sviediniams būtų laikomos į bunkerius panašiose patalpose, bet dėl saugumo reikalavimų vis tiek tektų perimti beveik visą 400 hektarų sklypą.  

Ar Gyvulininkystės institutas dar sugebėtų veikti Baisogaloje, Vyriausybė ir universitetas nusprendė nekomentuoti.  

„Rheinmetall“ gamykla būtų viena didžiausių investicijų Lietuvos istorijoje.  

„Kitas efektas yra tai, kad tai yra vokiečiai – jie ateina, stato. Tai – investicijos, pinigai. Tai ženklas, kad čia galima daryti rimtą verslą, kad jie traktuoja Lietuvą kaip saugią šalį“, – teigė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. 

Meras sako – nauda būtų visam rajonui.  

„Aptarnavimui, apgyvendinimui, labai platus spektras. Manau, tai – labai didelis pliusas“, – savo nuomone dalinosi K. Račkauskis. 

Baisogala atitiktų kitus kriterijus – toliau nuo Kaliningrado, Baltarusijos, pro Baisogalą eina geležinkelis, netoli NATO Zoknių bazė. Zoknių oro gynyba galėtų dengti ir Baisogalą.  

Tikrai turėsime išskirtinę, išimtinę teisę įsigyti tam tikrą amunicijos kiekį, tai buvo mūsų derybinė pozicija.

Krašto apsaugos ministras sako, kad Lietuva derasi dėl galimybės išskirtinėmis sąlygomis pirkti vokiškus sviedinius.  

„Tikrai turėsime išskirtinę, išimtinę teisę įsigyti tam tikrą amunicijos kiekį, tai buvo mūsų derybinė pozicija“, – tikino L. Kasčiūnas. 

Anot ministro, „Rheinmetall“ gali tapti ledlaužiu, esą ir kitų šalių karinės pramonės gigantai domisi Lietuva.