- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ prieš Lietuvą pradėjo investicinio arbitražo procesą ir reikalauja atlyginti nuostolius, patirtus dėl sustabdyto trąšų tranzito, BNS antradienį patvirtino Susisiekimo ministerija.
To bendrovė reikalauja po to, kai Lietuvos Vyriausybė pernai sausį negaliojančia pripažino „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.
„Belaruskali“ pateikė pranešimą apie arbitražą. Jis pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1999 metų kovo 5 dienos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos pagrindu. Šiuo metu analizuojamas pranešimo apie arbitražą turinys ir į jį bus sureaguota nustatyta tvarka“, – BNS nurodė susisiekimo ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.
„Dėl arbitražo proceso konfidencialumo, siekiant nepakenkti Lietuvos interesams arbitražo byloje kol kas pateikti daugiau komentarų negalime“, – teigė ji.
Pirmasis apie „Belaruskalij“ skundą pranešė naujienų portalas tv3.lt. Pasak jo, Baltarusijos trąšų milžinė reikalauja atlyginti apie 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.
Vyriausybė pernai sausį patvirtino strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1-osios turi būti nutraukta.
Tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir pagal sutartį turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos. „Belaruskalij“ trąšas uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prekyba suklestėjo, o darbo rankų trūksta: į pagalbą – darbuotojai pagal iškvietimą?
Prekybos tinklai pristigo darbo rankų. Prieššventiniu laikotarpiu prekyba šovė į viršų, o kasose, sandėliuose trūksta šimtų darbuotojų. Pozicijos įvairios: nuo logistikos, gamybos iki kasų. Ekonomistai aiškin...
-
„Litgrid“: elektra per savaitę brango ketvirtadaliu, augo jos suvartojimas
Prasidėjus žiemai didėjo elektros suvartojimas, o vidutinė jos kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 24 proc. iki 107,3 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Nedarbas Lietuvoje lapkritį augo 0,3 proc. punkto iki 8,7 proc.1
Oficialus nedarbas gruodžio pradžioje Lietuvoje siekė 8,7 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 4,8 proc. didesnis nei prieš metus. ...
-
Kalėdinė nuotaika Vilniuje: atskleidė, kokias kainas siūlo mugių prekeiviai
Katedros aikštėje Vilniuje jau savaitę šurmuliuoja Kalėdų miestelis. Verslininkai džiaugiasi, esą pirmoji savaitė praėjo su trenksmu. Šiais metais kainos gyventojų negąsdina – žmonės nusiteikę paišlaidauti. ...
-
Antstoliai: bandymas skolininkus grąžinti į legalią darbo rinką – nesėkmingas2
Pakeistas skolų išieškojimo reguliavimas tik apsunkino procesą, o paskatos skolininkus gražinti į legalią darbo rinką nebuvo sėkmingos, teigia Lietuvos antstolių rūmai. ...
-
Ž. Vaičiūnas: antrasis jūros vėjo parkas neturėtų būti plėtojamas bet kokia kaina1
Paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad antrojo jūros vėjo parko projektas neturėtų būti įgyvendinamas bet kokia kaina. ...
-
Ž. Mauricas: valdžios noras stebėti maisto kainas sukurs dar vieną biurokratijos sluoksnį4
Būsimosios Vyriausybės programoje numačius poreikį stebėti maisto prekių kainas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas vertina, kad tokia priemonė tik sukurs papildomos biurokratijos, o nauda pirkėjui – nulin...
-
Lapkritį – 0,6 proc. mėnesio ir 1,3 proc. metinė infliacija
Lietuvoje lapkritį fiksuota 0,6 proc. mėnesio infliacija, tuo metu metinė – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – infliacija siekė 1,3 proc. ...
-
N. Mačiulis: lapkritis ir gruodis žymi žemos infliacijos pabaigą
Lietuvoje baigiasi žemos infliacijos laikotarpis – 2025 metais dėl augsiančios minimalios algos, kai kurių mokesčių ir darbo sąnaudų metinė infliacija turėtų viršyti 2 proc., sako ekonomistai. ...
-
Seime stringa liberalesnis besiribojančių žemės sklypų pardavimas
Seimo Kaimo reikalų komitetas nesutinka, kad būtų liberalizuota žemės sklypų, besiribojančių su parduodama dirbama žeme, prikimo-pardavimo tvarka. ...