- Gabrielė Grigošaitytė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Palūkanų judėjimo kryptis aiški – žemyn, sako Lietuvos banko vadovas. Anot Gedimino Šimkaus, turintiems paskolų tai reiškia mažesnes įmokas bankui ir daugiau lėšų vartojimui. Tačiau palūkanų karpymas turi ir kitą medalio pusę – terminuotieji indėliai uždirbs mažiau.
Krenta greitai, bet pajunta ne iš karto. Būsto paskolas turintys vilniečiai teigia paskutinis palūkanų karpymas iki jų dar neatėjo, nes bankai neperskaičiavo įmokų.
„Biudžetas sumažėja kitiems dalykams, tai norėtųsi mokėti mažiau. Žiūrint atgal, neplanavome tokio nemažo pokyčio“, – teigė vilnietis Arnoldas.
„Kai ėmėme paskolą, skaičiavome pesimistinį variantą, tai atlaikome ir nėra, kad ji mums labai sunki, bet, aišku, kad išlaidos didesnės, o norisi mažesnių“, – akcentavo vilnietė Gintarė.
Praėjusį ketvirtadienį Europos centrinis bankas sumažino palūkanas dar ketvirčiu procentinio punkto – iki 3,25 proc. už naudojimąsi indėlių galimybe. Tai jau trečias palūkanų karpymas šiemet.
LNK stop kadras.
„Tie, kurie turi paskolas, tai reiškia mažesnes paskolos įmokas, o tai reiškia didesnę lėšų dalį, kuri gali atlikti vartojimui“, – aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Finansų ekspertas tikina, kad sutaupyti pavyks nedaug. Bet esą vis nauda žmogui, o ne bankui.
„Jeigu 5 proc. nuo 100 tūkst., tai žmogus moka 537 eurus, jeigu jam nukrito 0,25 proc., tai žmogus mokės 522 eurus“, – kalbėjo Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas.
„Per metus EURIBOR sumažėjo daugiau nei vienu procentiniu punktu. Vidutinė būsto paskola yra apie 100 tūkst. eurų, tai įmoka sumažėjo 1 tūkst. eurų per metus“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
LNK stop kadras.
Europos bankininkai palūkanų karpymą grindžia vangia ekonomika ir lėtėjančiu kainų augimu. Banko pirmininkė Christine Lagarde švelnina toną: „infliacijos kaklas dar nenulaužtas, bet jau beveik“.
„Vyraujant tokios tendencijoms, pinigų politikos sprendimų kryptis yra pakankamai aiški – pinigų politikos švelninimas“, – tikino G. Šimkus.
Tokie žodžiai didina ir prognozes, kad palūkanos mažės dar kartą – gruodžio mėnesį. Ir galbūt dar agresyviau nei spalį.
„Rinkos pilnai įkainojusios gruodžio palūkanų normos mažinimą, netgi daugiau 20 bazinių punktų. Šiuo metu tikimybė, kad bazinės palūkanų rinkos galėtų mažėti apie 33 bazinius punktus“, – akcentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Bet Lietuvos banko vadovas siūlo nebesitikėti nulinių palūkanų, o ir tolesni sprendimai priklausys nuo euro zonos darbo rinkos ir kainų augimo.
„Tikitės, kad grįšime į tokius palūkanų normų lygius, kurie buvo prieš pandemiją – nėra pagrindo“, – pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Įsivaizduoju, kad prie nulio sunkiai grįšime, bet jei būtų 1 proc. ar nuo 1 iki 2 proc., tai būtų džiugu“, – teigė vilnietis Arnoldas.
Finansų ekspertas siūlo ne tik kasmet peržiūrėti maržų pasiūlymus kituose bankuose, bet ir susidaryti paskolos grąžinimo planą. Kitaip permokant teks nusipirkti vieną butą sau, kitą bankui.
„Jis gali 2–3 metams sutrumpinti laikotarpį. Įmoka gal bus ta pati, bet metų bus nebe 28, o 26. Taip galima sutaupyti daug palūkanų“, – patarė Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Anot N. Mačiulio, kol kas gyventojai paskolų greičiau neišmoka. Atvirkščiai, skolintis nori dar daugiau.
„Atsiranda susidomėjimas būsto paskolomis ir besikreipiančių yra gerokai daugiau negu buvo metų pradžioje ar praėjusiais metais“, – duomenimis dalinosi „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ką krentančios palūkanos išlaisvina, kam skauda. Terminuoti indėliai uždirba vis mažiau, tad kaupiantys jau svarsto pasitraukti.
Anot Lietuvos banko vadovo, palūkanos jau nukrito procentiniu punktu. Šiuo metu už populiariausią – vienerių metų trukmės terminuotąjį indėlį bankai siūlo beveik 4 proc., o kredito unijos – daugiau nei puspenkto procento.
LNK stop kadras.
„Kuo bankui labiau reikia likvidumo, kuo labiau jis nori pritraukti, tuo jis pasiūlys geresnes indėlių palūkanų normas“, – aiškino G. Šimkus.
Einamosiose sąskaitose, už kurias nemokamos palūkanos, lietuviai kaupia 16 mlrd. eurų, o terminuotuose indėliuose su palūkanomis – dukart mažesnę sumą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra apie siūlymą Baltijos šalims statyti elektrinę: visi variantai svarstytini
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad reikia svarstyti visus variantus, kurie padėtų užtikrinti elektros energijos sistemos stabilumą po vasarį įvyksiančios Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa. ...
-
ŽŪM nenori perleisti žuvivaisos reikalų Aplinkos ministerijai
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prieštarauja, kad vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką formuotų ir žuvivaisos tvarką nustatytų bei programas rengtų tik Aplinkos ministerija. ...
-
VGT siekiant smarkiai didinti lėšas gynybai, konservatoriai renkasi į prezidiumo posėdį
Valstybės gynybos tarybai (VGT) nusprendus per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), opoziciniai konservatoriai antradienį renkasi į partijos prezidiumo posėdį. ...
-
Šadžius: Briuselis turi skubiai spręsti dėl finansavimo saugumui didinimo3
Finansavimo didinimas saugumui ir gynybai Europos Sąjungos (ES) lygiu turi būti sprendžiamas skubiai, nelaukiant naujos daugiametės finansinės programos, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. ...
-
Baltijos šalys kuria tarpvalstybinį „Rail Baltica“ valdymo modelį
Rengiantis būsimos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui, šios infrastruktūros operatoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rengia bendrą jos valdymo modelį, pranešė „Lietuvos geležinkeli...
-
Šakalienė atskleidė istorinio VGT sprendimo užkulisius: lėmė ir karinis patarimas4
Valstybės gynimo tarybai (VGT) per ateinančius ketverius metus užsibrėžus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė leidžia suprasti, kad tokius skaiči...
-
Trišalė taryba svarstys siūlymą dėl vienos šventės išbraukimo1
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių siūlymą iš švenčių sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją švenčiamą Tarptautinę darbo dieną turėtų svarstyti Trišalė taryba. ...
-
Ruginienė: šį finansinį klausimą laikas imti į savo rankas
Pavasarį ketinant pradėti diskusijas dėl kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė Trišalę Tarybą ragina sutarti dėl konkrečių formulės nustatymo principų. ...
-
Kalbame garsiausiai, bet ir patys turime skylių: iš Lietuvos reikalingos prekės keliauja rusams2
Lietuva bene garsiausiai ragina Vakarus griežtinti sankcijas Rusijai, bet pati Lietuva per trejus metus neužlopė skylių, pro kurias iš Lietuvos keliauja rusams reikalingos prekės. Naujasis užsienio reikalų ministras apskritai sako, kad Lietuva ne...
-
LEA: slūgstant įtampai rinkose, keičiasi ir gamtinių dujų kainos
Per praėjusią savaitę gamtinių dujų kainos vidurkis sumažėjo 1,9 proc. – tai pirmas TTF savaitės kainų vidurkio mažėjimas po dvi savaites trukusio didėjimo, pasibaigus rusiškų gamtinių dujų tranzitui per Ukrainą, praneša Lie...