Baltijos šalių premjerai: atsinaujinanti energetika neturi būti našta vartotojams

„Mes ką tik visi trys pasirašėme vieningą, Baltijos šalių poziciją dėl Žaliojo kurso ir pagrindas yra tai, kad šis perėjimas nuo importuotos Rusijos energetikos į atsinaujinančios energetikos resursus, kurių turime patys ir kurių mums netrūksta, turi neužkrauti per didelės naštos mūsų vartotojams“, – spaudos konferencijoje Rygoje teigė K. Karinis.

„Atviromis akimis žiūrint į mūsų klimato tikslus, bet kad tai neprieštarautų žmonių interesams, o turėtume vis didesnį visuomenės palaikymą“, – pridūrė jis.

Lietuvos premjerė Ingrid Šimonytė taip pat sakė, kad bendras Baltijos šalių pareiškimas yra labai svarbus koordinuojant bendrus sprendimus kovoje su klimato kaita.

„Kuo labiau koordinuosime savo veiksmus, kuo labiau koordinuosime savo sprendimus, tuo ir prisitaikymo kaštai bus mažesni ir pačių projektų sėkmė bus didesnė. (...) Tai bus labai naudingas įrankis mums derantis dėl visiems priimtino, optimalaus sprendimo įgyvendinant tas priemones, kurios svarbios kovai su klimato kaina ir vykdant žaliąją transformaciją, tuo pačiu užtikrinant visuomenės palaikymą šitiems pokyčiams ir nepageidaujamų socialinių reiškinių minimizavimą“, – teigė I. Šimonytė.

Estijos premjerė Kaja Kallas kalbėjo, kad šiuo metu svarbios CO2 prekybos sistemos prognozavimo galimybės.

„Mūsų verslininkams tai yra sudėtinga, nes keičiasi kainos ir būtų labai svarbu, kad galėtume prognozuoti CO2 kainas, tai leistų ir geriau rengti planus“, – spaudos konferencijoje sakė ji.

K. Kallas taip pat kalbėjo, kad Europos jūros prekyboje reikia užtikrinti žaliosios krypties tikslus, kad ekonomika augtų, bet būtų mažiau žalinga aplinkai.

„Turime to siekti ir žiūrėti, kad tikslai būtų realistiški, pavyzdžiui, kalbant apie žemės naudojimo tikslus arba miškininkystę, kad būtų šiltnamio dujos arba jūrų prekybos tema siejama su tuo ir džiaugiuosi, kad mūsų pozicijos panašios“, – teigė K. Kallas.

Penktadienį Rygoje vyko Baltijos Ministrų Tarybos posėdis. Jame didžiausias dėmesys buvo skirtas saugumo situacijai Europoje.

Vyriausybių vadovų susitikimai vyksta du kartus per metus – žiemą ir vasarą.