Pirmajame Baltarusijos ir Lietuvos regioninio bendradarbiavimo forume mūsų šalies verslininkams buvo pateikta gausybė investicinių pasiūlymų. Kalbėta ir apie bendrus projektus.

Siūlo statyti drauge

Birželio 7 ir 8 d. Baltarusijos Maladečinos mieste surengtas pirmasis Baltarusijos ir Lietuvos regioninio bendradarbiavimo forumas tapo proga mūsų verslo ir politikos atstovams susipažinti su Baltarusijos investiciniu klimatu. Labiausiai rytų kaimynus domino mūsų patirtis turizmo ir paslaugų srityse. Taip pat baltarusiai negailėjo liaupsių jau investuojantiems Baltarusijoje lietuviams ir tikino, kad ateitis priklauso regioniniam bendradarbiavimui.

Forumo šeimininkai aktyviai siūlė lietuviams investuoti į savo objektus ir prisidėti prie naujų projektų vystymo. Taip pat buvo galima susipažinti su didžiausių Baltarusijos įmonių produkcija.

Susirinkusiems kalbėjęs Maladečinos rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Fiodoras Domotenka trumpai pristatė savo rajoną ir tuoj pat ėmėsi iniciatyvos bei pasiūlė lietuviams kurti savo verslą čia. Valdininkas pateikė keliolikos objektų sąrašą – nuo alaus gamyklos privatizavimo ir šiukšlių deginimo fabriko statybų, į kuriuos galėtų investuoti lietuviai.

"Lietuviai turi nemažai patirties viešojo maitinimo srityje, todėl jau dabar, jei tik yra norinčių, galima sudaryti sutartis dėl komercinės paskirties pakelės sklypų pardavimo. Čia galite kurti kavines, parduotuves – viską, ko dar mums trūksta. Miestas plečiasi ir mums tiesiog būtina poilsio zona, tad investuotojams siūlome įrengti poilsio zoną paupyje. Ir, žinoma, mums tiesiog būtina šiukšlių deginimo gamykla. Dėl to ypač laukiame lietuvių verslininkų", – žėrė pasiūlymus Maladečinos vadovas F.Domotenka.

Kuria investicinį klimatą

Maladečinos rajone lietuvių investuotojai nebuvo itin aktyvūs. Pernai mūsų šalies verslininkų investicijos šioje Baltarusijos dalyje tesiekė 2 proc. Tačiau Minsko regione, kuriam priklauso Maladečinos rajonas, lietuviai jau treti. Šalies verslininkai nusileidžia tik tokiems svarbiems investuotojams kaip Rusija ir Kipras. Pagal bendrų su baltarusiais įmonių skaičių Minko regione lietuviai nusileidžia tik Rusijai.

Šiuo metu Baltarusijoje lietuviai stato Transporto terminalą, investuoja į jūros produktų perdirbimo įmonės statybas, o Vileikos miestelyje auga konservų fabrikas.

"Per trejus metus mūsų valstybių prekių apyvarta išaugo daugiau nei trečdaliu, per 500 lietuvių kapitalo įmonių veikia Baltarusijoje. Per metus, tarptautinių institutų vertinimu, mūsų šalyje investicinis klimatas pagerėjo. 183 pasaulio valstybių reitinge iš 91 vietos pakilome į 69 vietą. Be to, pakilome į valstybių reformatorių penketuką", – teigė Baltarusijos ekonomikos ministras Nikolajus Snopkovas.

Konkuruos su Rusija

Ministras pabrėžė, kad forumas surengtas tuo metu, kai Baltarusijos ekonominis statusas pasikeitęs. Šiuo metu Baltarusija su Rusija ir Kazachstanu priklauso Muitų sąjungai ir yra vadinamojoje bendrojoje ekonominėje erdvėje, kurioje vyksta laisvas prekių judėjimas.

"Tai, kad mes su Rusija ir Kazachstanu esame drauge, reiškia ne tik tai, kad baltarusiai gali be muitų parduoti savo prekes rusams ar kazachams. Tai reiškia ir didelę konkurenciją, pirmiausia dėl investicijų. Mūsų tikslas yra pirmiems pritraukti investicijų ir pirmiems gaminti geresnes prekes nei gali pagaminti rusai. Manome, kad lietuviai galėtų tapti mūsų strateginiais investuotojais", – tikino N.Snopkovas.

Jis pareiškė, kad jau artimiausiu metu bus išleistas įsakas, kuris dar pagerins investicinį klimatą Baltarusijoje. Ypač bus skatinama investuoti į populiarias šiuo metu nanotechnologijas ir biotechnologijas.

"Turime tikslą, kad inovatyvi produkcija sudarytų ne mažiau nei penktadalį visos Baltarusijoje gaminamos produkcijos. Du trečdaliai jos turi būti eksportuojama. Jau dabar pagal informacinių technologijų eksportą lenkiame Rusiją ir Ukrainą, prie įvairių projektų dirba 30 tūkst. mokslininkų", – dėstė N.Snopkovas.

Pristatė greitąjį traukinį

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Gediminas Rainys patikino sieksiąs, kad nuo 2014 m. glaudesniems Lietuvos ir Baltarusijos tarpvalstybiniams ryšiams kurti būtų galima pritraukti ES lėšų.

"Yra įvairių programų, o nuo 2014 m. veiks programa "Europa – piliečiams". Sieksime, kad ir baltarusiai galėtų naudotis šios programos fondais. Be to, netyla kalbos ir apie vizų režimo tarp Rusijos ir ES supaprastinimą. Tikimės, jei tokių nuolaidų gaus Rusija, tai ir Baltarusija neliks nuošalyje", – vylėsi G.Rainys.

Pramonininkų atstovas dar kartą pasidžiaugė šį pavasarį Gardine vykusiame Baltarusijos ir Lietuvos ekonominiame forume pristatytu naujo greitojo Vilnių ir Minską sujungsiančio traukinio projektu. Įgyvendinus šį sumanymą, kelionė tarp sostinių nebereikalautų ilgų 4 valandų – ji sutrumpėtų perpus. Greitasis traukinys turėtų pradėti kursuoti nuo 2015 m.

"Apskaičiuota, kad tokiam nedideliam atstumui nuo Vilniaus iki Minsko įveikti traukinys yra optimali transporto priemonė. Juk mus teskiria 180 kilometrų. Paleidus traukinį būtų galima atsisakyti ir priverstinio stovėjimo pasienyje – tereikės įrengti specialius terminalus galutinėse maršruto stotelėse – Minske ir Vilniuje. Tai pagerins mūsų tarpusavio bendravimą", – teigė G.Rainys.

Pageidavo surengti Lietuvoje

Šiųmečiai forumo šeimininkai pageidavo, kad kitais metais renginys vyktų Lietuvoje. Vienas renginio organizatorių Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas pasiūlė kitąmet susitikti viename iš Lietuvos provincijos miestų.

"Lietuvos ekonomikos pagrindas – provincijos miestai. Juose kuriami pagrindiniai produktai. Ir vienas tokių miestų, kuriame kitais metais galėtų įvykti forumas, yra Alytus. Ten sutelkta nemažai pramonės, kertasi ir svarbūs Lietuvos keliai. Taip pat puiki vieta padiskutuoti galėtų būti Druskininkai, kur kasmet pailsėti atvyksta tūkstančiai baltarusių", – pasiūlė ambasadorius.