Baigta tvarkyti Nemuno vaga nuo Kauno iki Nidos

  • Teksto dydis:

Lietuvoje iš esmės baigta tvarkyti Nemuno vaga nuo Kauno iki Nidos – pastatyta daugiau nei 500 pusinių užtvankų – vadinamųjų bunų, atnaujinti uostai, įrengtos degalinės ant vandens, sukurta pirma vandens kelių navigacijos programėlė.

Per dvejus metus į Nemuno sutvarkymą investuota 23,2 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų.

„Projektas yra fiziškai beveik pabaigtas, iš esmės reikalavimai, ką reikėjo pasiekti, baigti, bet yra šiek tiek „popierinio“ darbo. Gali sakyti, kelių savaičių bėgyje bus viskas pabaigta“, – BNS penktadienį sakė Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas.

V. Vinokurovo teigimu, bunų pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, o laivybos mėgėjai jau keliasi į Kauną.

„Nemunu plaukiančių laivų skaičius šiuo metu siekia dešimtis, tačiau jis tikrai dar nepasiekė savo piko. Pastebime augantį susidomėjimą ir norą laikyti laivus Kauno uoste. Projektas dar nėra pabaigtas, kelias ką tik įrengtas, bet žmonės, kurie laivuodavo kitur, keliasi į Kauną ir pradeda aktyviai naudotis Nemunu“, – pranešime sakė jis.

Pasak direkcijos vadovo, Kauno žiemos uoste įrengta beveik šimto vietų marina, upėje pastatyti šviečiantys ženklai, atnaujinta Nidos krantinė ir Uostadvario uostas, įrengtos laikinos krovinių sandėliavimo vietos Raudonėje, Jurbarke ir Pagėgiuose.

„Didžiausiu laimėjimu, kurio Lietuva laukė 30 metų, laikome vandens degalines. Tai yra mūsų išradimas – mes jį sugalvojome, padarėme brėžinius, gaminome, o dabar jau ir turime. Atplaukus prie vandens degalinės galima neišlipant į krantą prisipilti kuro, susimokėti telefonu ar kortele ir plaukti toliau. Šių dalykų visuma būtina tam, kad turėtumėme laivybą“, – sakė V. Vinokurovas.

Anot jo, šiemet planuojama pabaigti Kuršių marių sužiedinimo projektą - tuomet bus galima ratu apiplaukti Kuršių marias, toliau tvarkyti Nemuną ir Aukštupį bei baigti įrengti mažą dalį Nevėžio link Kėdainių. Ateityje kuriami planai sujungti Kauną ir su Druskininkais.

„Turime planų, kaip galėtume sujungti Kauną su Druskininkais, norėtumėme abi upių puses sujungti šliuzu. Šiuo metu yra pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir projektavimas. Planuojame, kad iki 2030 metų, sujungus šias dvi upes, būtų galima įlipti į laivą Nidoje ar Jurbarke, o išlipti Lenkijoje ar bet kur kitur Europoje. Šiuo metu tą patį galima padaryti plaukiant iš Kauno, tačiau norime šias galimybes praplėsti“, – sakė jis.

Šiuo metu Lietuvoje naudojama 467 km ilgio vandens kelių, bet iš viso jų yra apie 1000 km, kuriuos visus planuojama paruošti laivavedžiams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kauno raj

Kauno raj portretas
Kokia nauda gyventojams, per tas pusines užtvankas prie Nemuno neprieisi, tarp jų pakrantėse susirenka visi brudai. Pavydu žiūrėti į kitą Nemuno pusę kur srovė viską nuplauna, žmonės renkasi poilsiauti, o bunų išrikiuotoj pusėj jau dabar baisus vaizdas, tai ateity turėsim pelkės vaizdą dar turbūt ir smarvę nuo tokių grožių.

>>>ai

>>>ai portretas
Esi bukas, kam tą demonstruoji?

ai

ai portretas
eilinis pinigu isisavinimas su nuliu naudos
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių