Baigėsi spartaus ūkio augimo laikai?

„Trečiasis ketvirtis yra pirmoji kregždė, pirmasis įspėjimas, kad spartaus ekonomikos augimo laikai baigėsi“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

BVP trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, augo 2,3 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) ir siekė 24,4 mlrd. eurų (to meto kainomis). Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, ekonomikos augimas siekė 1,8 proc., pirmąjį įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, BVP smuko 1 proc.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas prisipažįsta, kad pirmasis šio ketvirčio BVP įvertis nustebino, nes tiek mažmeninės prekybos, tiek pramonės rodikliai buvo geri.

„Gana keisti rezultatai, nes kaip tik trečiasis ketvirtis turėjo būti gana geras, nes dar ir būsto rinka buvo aktyvi, nekilnojamo turto (NT) sandorių buvo įvykdyta gana nemažai, įsigijimų, susijungimų. [...] Labai keista, kodėl šitaip paskaičiavo“, – svarstė Ž. Mauricas.

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko vertinimu, ekonomikos aktyvumas per ketvirtį silpnėjo labiausiai dėl nuo piko atsitraukusių statybų ir mažmeninės prekybos rezultatų.

Vartojimo šuolis išblėso

Pasak N. Mačiulio, tikėtina, kad pagrindinis veiksnys, kuris privertė kluptelėti ekonomiką, susijęs su netvariu jos šuoliu antrąjį ketvirtį, kai gyventojai vartojimui išleido apie 1,5 mlrd. eurų, atsiimtų iš antros pakopos pensijų fondų.

„Matome, kad trečiąjį ketvirtį šis vartojimo veiksnys yra visiškai išblėsęs. Gyventojai vartoja tik iš savo einamųjų pajamų – iš atlyginimų – ir dėl to sumažėjo BVP. Kritimas buvo šiek tiek didesnis negu tikėtasi, ir panašu, kad čia galėjo prisidėti ir kiti veiksniai“, – sako N. Mačiulis.

T. Povilauskas pastebi, kad pensijų pinigai tebeskatino namų ūkių vartojimą trečią ketvirtį, tačiau jų įtaka buvo silpnesnė. Pasak jo, liepą į gyventojų sąskaitas buvo pervesta gerokai mažiau pinigų negu pirmosios pasitraukimo bangos metu – apie 745 mln. eurų.

Pasak Lietuvos banko (LB) ekonomisto Dariaus Imbraso, gyventojų aktyvumas leidžiant iš pensijų fondų atsiimtas lėšas sumenko: antrąjį ketvirtį itin sparčiai augę prekybos internetu, garso, vaizdo, informacinių ir ryšių technologijų, apšvietimo ir kitos panašios įrangos bei baldų pardavimai trečiąjį ketvirtį augo gerokai lėčiau.

Transporto sektoriaus indėlis į šalies BVP pokytį buvo netikėtai neigiamas.

Pasak jo, mažėjant iš pensijų fondų pasitraukiančiųjų skaičiui, mažmeninė prekyba ir namų ūkių vartojimas turėtų grįžti prie įprastesnės raidos.

„Artimiausiais ketvirčiais nemenkas kainų padidėjimas labiau nei kelerius pastaruosius metus ribos namų ūkių perkamosios galios augimą, tačiau bendros gyventojų nuotaikos ir toliau yra palankios“, – pranešime teigė D. Imbrasas.

Stabdantys rodikliai

Statistikai skelbia, kad didžiausios neigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo statybos, informacijos ir ryšių, transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.

„Transporto sektoriaus indėlis į šalies BVP pokytį buvo netikėtai neigiamas, nors kol kas nėra aiškių ženklų, kad krovinių pervežimai ES šalyse būtų reikšmingiau sumažėję“, – sako T. Povilauskas.

„Transporto sektorius sudaro labai didelę dalį Lietuvos ekonomikos. Tai tikriausiai susiję su griežtesnėmis įdarbinimo procedūromis, nes nemaža dalis transporto įmonių kelia dalį savo veiklos į kitas šalis, kuriose yra lengviau įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių“, – teigia Ž. Mauricas.

Tačiau informacinių technologijų sektorius, pasak jo, Lietuvoje atrodo gerai. „Turime ir didelę startuolių ekosistemą, aktyvią. Kažkokių reikšmingesnių pokyčių nebuvo. [...] Iš Lietuvos gana stipriai traukėsi Baltarusijos įmonės. Tai galėjo galbūt kažkiek turėti įtakos to ketvirčio rezultatams“, – aiškina Ž. Mauricas.

Pasak N. Mačiulio, trečiąjį ketvirtį šiek tiek lėčiau augo ir sandorių skaičius būsto rinkoje, galbūt sulėtėjo įmonių investicijų augimas, statybų apimtys.

LB ekonomistas D. Imbrasas teigia, kad po stipraus pagyvėjimo ankstesnį ketvirtį statybų apimtys grįžo į praėjusių metų antrojo pusmečio lygį.

Pasak T. Povilausko, statybų sektoriaus įtaka BVP paskutinį metų ketvirtį bus stipresnė, bet vis didesnę neigiamą įtaką įmonėms darys augančios darbų sąnaudos.

Lėtės ir kitąmet

N. Mačiulio teigimu, 2027-aisiais, tikėtina, bus matomas gerokai lėtesnis ekonomikos augimas.

„Mes labai pripratome prie to, kad pastaruosius ketverius metus Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas sparčiausių ir labai stabilus, siekė apie 3 proc. ketverius metus iš eilės. Tokio rezultato tikrai nepavyks pakartoti jau kitais metais“, – tikina N. Mačiulis.

Pasak jo, ekonomikos augimą slopins besibaigiančios ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos, lėtesnis atlyginimų augimas tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje.

„Swedbank“ prognozuoja, kad 2027 m. tiek dėl mažesnės paklausos darbo rinkoje, tiek dėl demografinių priežasčių nebedidės ir užimtumas. Be to, tikėtina, kad augs Europos Centrinio Banko palūkanos, o konkurencija eksporto rinkose toliau aštrės.

„Stebint visus šiuos veiksnius ir dar išliekančias aukštas energijos kainas, sunku tikėtis, kad ekonomikos augimas išliks spartus“, – teigia N. Mačiulis.

Anksčiau jis prognozavo, kad visų 2026 m. BVP augimas turėtų viršyti 3 proc., tačiau dabar mano, kad jis bus lėtesnis – apie 2,8 proc.

Ž. Mauricas taip pat teigia, kad kitąmet ekonomika augs lėčiau nei šiemet.

SEB rugpjūtį prognozavo, kad šalies ekonomika 2026 m. augs 3 proc., o kitąmet – 2,1 proc. T. Povilauskas sako, kad šių metų prognozę artimiausiu metu bankas turėtų sumažinti, o kitų – nekeisti.

LB vertinimu, artimiausiais ketvirčiais Lietuvos ekonomika turėtų toliau augti, tačiau šiek tiek vangiau. Numatoma, kad šiemet šalies ekonomika augs apie 3 proc., o kitąmet – 2,5 proc. Tam įtakos turės ir vidaus paklausa, ir eksportas.