Automobilių detalių krizė smogė ir lietuvių gamintojams: valdžia siūlo tik paskolas

Skausmingas metas verslininkams

Įmonė „Hi-steel“ Lietuvoje gamina kėbulo detales didžiausioms Europos automobilių markėms. Tačiau gamybos apimtys šiuo metu mažinamos.

„Sandėlis taip pat yra pilnas, todėl, kad mūsų užsakovai turi teisę paskutiniu metu sustabdyti produkciją ar turi teisę turimus mūsų užsakymus nukelti į priekį“, – sakė įmonės vadovas Dainius Volskis.

Verslininkui dabar ypač skausmingas metas, mat žaliavų užsipirko su kaupu, detalės pagamintos, o sandėlis tik pildosi.

„Įmonė yra tarp dviejų žirklių, kuriose turi rasti būdą, kaip išlaviruoti ir kaip išlikti šioje sudėtingoje rinkos situacijoje“, – teigė D. Volskis.

Kol kas į prastovas verslininkas neišsiuntė nė vieno darbuotojo, tačiau mano, kad po poros mėnesių gali tekti išleisti daugiau nei trečdalį.

„Ši tikimybė yra labai aukšta“, – tikino jis.

Dėl tiekimo sutrikimų kenčia ir daugiau šalies gamintojų. Tenka mažinti gamybos apimtis, darbuotojus išleisti į prastovas ar netgi mažinti atlyginimą. Taip pat miglota ir verslo ateitis.

„Turime keletą jau pakankamai grėsmingų pavyzdžių. Visi tiesiog dar tikisi, kad galbūt tie užsakymai sugrįš. Problema, kokius uždavinius tada sprendžia tos įmonės, nes pagrindinis resursas turbūt ir yra žmogiškieji ištekliai ir kompetencijos“, – kalbėjo Baltijos automobilių detalių klasterio valdybos pirmininkas Giedrius Valuckas.

V. Bukėno / Fotobanko nuotr.

Valstybė siūlo skolintis

O be užsakymų likę gamintojai kaip vienintelę išeitį matytų valstybės paramą.

„Aš gal nesakyčiau, kad čia reikia visą krizę sugerti, bet tai turėtų būti konstruktyvūs sprendimai, kurie padėtų įmonėms išgyventi tą laikotarpį“, – šnekėjo G. Valuckas.

O ministerija, ilgai ieškojusi atsakymo, jį pateikė raštu. Pasak jų, gamintojams pateiktos sąlygos skolintis.

„Šalies įmonės su valstybės pagalba gali pasiskolinti, mokant ribotas palūkanas, arba gauti paskolas su valstybės garantija. Šiuo metu taip pat vertinamas poreikis bei galimybės sukurti specialių paskolų, skirtų ekonominių ryšių su Kinija turinčioms ir apyvartinio kapitalo poreikį jaučiančioms įmonėms finansuoti“, – rašė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Tai, kas dabar vyksta automobilių pramonėje, ekonomistai apibūdina taip:

„Susiformavo tobula audra“, – sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Dėl jos automobilių gamyba Europoje kas mėnesį krenta po 20 proc., todėl artimiausiu metu tikėtis atsigavimo, mano ekonomistai, būtų naivu.

Yra visiška nežinomybė, ar mes sugebėsime kitais metais parduoti produkciją su brangiomis žaliavomis.

„Vokietijos gamintojai negamina tiek mašinų, kiek planavo. Jie atitinkamai neduoda Lietuvos įmonėms tiek kontraktinių užsakymų, kiek anksčiau planavo. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonės turės mažesnes gamybos apimtis. Klausimas, kaip tai paveiks darbo rinką“, – aiškino A. Izgorodinas.

Nereikėtų stebėtis ir tuo, kad su automobilių pramonės krize tiesiogiai siejamas ir elektros bei šildymo brangimas. Brangstančios žaliavos stabdo metalų gamybą.

„Su tokiomis energetinių išteklių kainomis Europoje, kokias turime šiuo metu, metalo gamyba tiesiog fiziškai neapsimoka“, – teigė A. Izgorodinas.

Tačiau žaliavų kainų svyravimai verslininkams kelia dar vieną dilemą. Kadangi prieš kurį laiką teko užsipirkti brangesnės žaliavos, svarsto, ką reikės daryti, jei ji atpigs.

„Yra visiška nežinomybė, ar mes sugebėsime kitais metais, kada žaliavos jau bus atpigusios, kaip mes prognozuojame, parduoti produkciją su brangiomis žaliavomis“, – svarstė D. Volskis.

Automobilių pramonei didelį smūgį sudavė ir lustų trūkumas. Dėl šio komponento trūkumo pasaulinės gamyklos skaičiuoja per 200 mlrd. dolerių nuostolius.