Nors autobusų stotyse jau kelerius metus oficialiai teikiamos siuntų gabenimo paslaugos, tautiečiai vis dar tradiciškai siuntinius bruka tarpmiestinių maršrutų vairuotojams.
Šie nesibaimina gresiančių sankcijų ir už kelis litus sutinka nugabenti paketą į kitą miestą. Tačiau tokias nelegalias paslaugas pasirinkęs klientas nėra tikras, kad siuntinys tikrai pasieks adresatą.
Siuntėjai garantijų negauna
„Apie 70 proc. stoviniuojančių žmonių iš tikrųjų laukia ne atvažiuojančių giminaičių, o vairuotojams patikėtų siuntinių“, – rodydamas į autobusų atvykimo aikštelėje susibūrusius žmones kalbėjo Vilniaus autobusų stoties Siuntų skyriaus vadovas Robertas Kaškevičius.
Pasak pašnekovo, tokia tradicija gyvuoja nuo sovietmečio. „Žmonės įpratę taip siųsti siuntinius ir oficialiomis paslaugomis nesinaudoja. Nuo to nukenčia tiek patys klientai, tiek vairuotojai“, – sakė R.Kaškevičius.
Klientai, nelegaliai išsiuntę siuntas, negarantuoti, kad jos pasieks adresatą. Vairuotojai neprisiima atsakomybės, todėl siunčiami daiktai gavėją gali pasiekti jau apgadinti.
„Nustačius, kad vairuotojas paėmė nelegalią siuntą, jam gresia sankcijos. Pažeidėjus baudžia jų darbdaviai“, – tikino Siuntų skyriaus direktorius. Anot spe-cialisto, visų pažeidėjų nesugausi, o ir pačius vairuotojus itin griežtai bausti vengiama, mat jų labai trūksta.
Legaliai – ne ką brangiau
Nelegalaus siuntinio vežimo kaina yra derybų objektas. Dažniausiai žmonės, prašantys nuvežti siuntą į kitą miestą, vairuotojams sumoka nuo 5 iki 20 litų. Šios sumos visiškai pakaktų tą patį krovinį siųsti legaliai.
„Nelegalaus užmokesčio dydžio nežinau, tačiau spėju, kad jis nelabai skiriasi nuo oficialių įkainių“, – teigė R.Kaškevičius.
Pasak jo, legaliai gabenami kroviniai neapdraudžiami, tačiau yra visiškai saugūs. Paimant siuntinį pildomi kvitai, duomenys įvedami į bazę. Perimdamas krovinį vairuotojas pasirašo dokumentus ir tampa už jį atsakingas.
„Kroviniui nepasiekus adresato įmonė padengtų nuostolius“, – sakė R.Kaškevičius.
Prašo palikti adresato telefoną
Kalbinti tarpmiestinių reisų vairuotojai nebuvo linkę žurnalistams atvirai papasakoti apie nelegaliai teikiamas paslaugas. Tik pažadėjus neskelbti pavardės kai kurie sutiko pasikalbėti
„Jeigu žmonės prašo, tai ir padedu. Kategoriškai nesutinku vežti nesupakuotų daiktų, sakykim, raktų ryšulėlio, mobiliojo telefono, knygų. Prašau, kad juos bent jau sudėtų į dėžutę ar supakuotų į maišelį. Būtinai reikalauju, kad ant lapelio užrašytų asmens, kuriam skirtas siuntinys, vardą ir mobilųjį telefoną. Kitaip atsisakau imti, nes jau buvo ne vienas atvejis, kai atvažiuoju į stotį, o siuntinio niekas neateina. Turiu važiuoti atgal, o kur man jį dėti?“ – pasakojo Rimu prisistatęs vairuotojas.
Daugiausia prašymų pervežti siuntas sulaukiama pirmadieniais ir prieš savaitgalius.
„Dažniausiai tėvai prašo nuvežti maisto, kitų daiktų sostinėje, Kaune ar Klaipėdoje studijuojantiems vaikams. Kokio prašau užmokesčio? Pats neprašau. Žmonės duoda. Jeigu trumpesnis atstumas, palieka 2–5 litus. Jeigu kelionė tolimesnė, duoda 10 litų ir daugiau“, – atskleidė iš sostinės į Klaipėdą vykusio autobuso vairuotojas.
Didžiausias pranašumas – greitis
Nors dalis siuntinių ir toliau keliauja nelegaliai, vis daugiau žmonių naudojasi oficialiomis paslaugomis.
„Kasmet siuntinių daugėja, todėl stotyje ketiname įrengti didesnes patalpas“, – tikino Siuntų skyriaus vadovas.
Pasak jo, populiariausi maršrutai išlieka tarp didžiųjų miestų. Pirmauja Vilnius–Kaunas ir Vilnius–Klaipėda. Didžiąją dalį, per 80 proc., visų siuntų išsiunčia įmonės.
Kaip vieną didžiausių pranašumų pervežant krovinius autobusu R.Kaškevičius įvardijo greitį. Autobusai kursuoja gana dažnai ir siunta kitą miestą gali pasiekti per kelias valandas. Artimiausiuose autobusų stočių planuose – ir paslauga „nuo durų iki durų“.
„Taip pavyktų pašalinti pagrindinį nepatogumą ir klientams nebereikėtų atvykti į stotį“, – ateities planais dalijosi Siuntų skyriaus direktorius.
Konkurencija didėja
Lietuvos pašto, autobusų stočių siuntų skyrių ir pervežimo įmonių įkainiai nedaug skiriasi. Privatūs verslininkai tikino nekonkuruojantys su paštu ar siuntų skyriais.
„Daugiausia dėmesio skiriame įmonėms ir jų poreikiams, turime sutartis ir pervežame didesnius krovinius“, – sakė siuntų gabenimo bendrovės „Unipakas“ direktorius Artūras Martusevičius.
Anot jo, siuntų tik daugėja ir tai lemia brangstantys degalai, darbo jėga.
„Įmonėms paprasčiau samdyti kitą bendrovę, nei išlaikyti savo automobilių parką“, – įsitikinęs A.Martusevičius.
Kad siuntų apimtis didėja, patikino ir Lietuvos pašto atstovė Jurgita Čepulytė. „Apie 70 proc. visų siuntinių sudaro verslo siuntos“, – tikino J.Čepulytė.
Pašnekovės nuomone, šiame versle konkurencija nemaža.
„Pašto sektoriuje mes ne vieni. Pasiuntinių paslaugas šalyje teikia 81 įmonė, iš jų 14 turi leidimus teikti pašto paslaugas, tad konkurencinė kova tikrai didelė“, – patikino J.Čepulytė.
Naujausi komentarai