„Lietuvoje yra 300 km atstumas, užtenka 80 litrų ją pravažiuoti, užsipilti gali Latvijoje 80–100 litrų, pravažiuoji ir tada Lenkijoje dar pigiau užsipili, viskas“, – šnekėjo Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas.
Degalinių atstovai sako, kad pardavimai visoje šalyje krito 15 proc., o pasienio zonoje, kur pildavo daugiausia – praradimai milžiniški.
„Per pirmus 8 metų mėnesius likęs yra 1 iš 4 litrų arba beveik 70 proc. yra netenkama arba pardavimų smukimas“, – kalbėjo „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas situacijos nesureikšmina. Sako: mokesčiai iš akcizų degalams renkami neblogai.
„Jų surenkama šiek tiek mažiau, negu tikimasi, bet daugiau, negu praeitais metais“, – teigė V. Vaitiekūnas.
Dyzelino akcizas šiemet paaugo beveik trečdaliu, tad šie degalai Lietuvoje brangiausi visame regione. Bakai pildomi pas kaimynus – Lietuva neapsaugo nei savo verslo, nei kelių, nei gamtos.
„Važiuoja tie patys vilkikai, tas pats sunkusis transportas naudoja tuos pačius kelius. Lygiai taip pat dėvisi, lygiai tiek pat tų CO2 išmeta, mokesčiai eina jiems“, – aiškino „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims.
Siūloma tiesiog mažinti akcizus degalams.
„Išleistų mažiau degalams paprasti gyventojai, tuo atveju, pavyzdžiui, galėtų išleisti daugiau kitoms prekėms, tame tarpe ir maistui, visos pusės išloštų, biudžetas neprarastų“, – tvirtino prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis.
Nauja valdžia lyg ir sukirto rankomis, kad reikia laikinai stabdyti akcizo degalams didinimą. Tačiau valstybės biudžetas netektų maždaug 120 milijonų eurų, numatytų gynybai.
„Yra svarstymas, kad šiek tiek sulėtėtų dyzelino akcizo didėjimas, galbūt liktų toks pats. Iš tikrųjų turime kelis variantus, dėl kurių dabar deramės“, – pabrėžė finansų ministras.
Tačiau vien pristabdyti akcizų didėjimą, pasak ekonomisto Algirdo Bartkaus, nepakaktų.
„Jeigu paliekame dabar esantį akcizą, pirkėjas atgal vis tiek negrįš, net aritmetiškai vertinant labiau verta paimt ir toliau didinti tokius akcizus. Likusi pirkėjų dalis neturi galimybės apsipirkti Lenkijoje ir tegul jie ir sumoka tas papildomas įplaukas į biudžetą“, – nurodė ekonomistas.
Todėl, pasak A. Bartkaus, geriau sumažinti akcizus tiek, kad jie būtų nors šiek tiek mažesni nei Lenkijoje.
„Paimame, susigrąžiname atgal tuos pirkėjus, kuriuos esame praradę, eliminuodami priežastį, nulėmusį jų praradimus – tai yra kainos skirtumą tarp Lietuvos ir Lenkijos. Padarykime taip, kad kaina Lietuvoje būtų vos vos, vienu centu, mažesnė negu Lenkijoje, viskas – visi sunkvežimiai pilsis čia“, – tvirtino A. Bartkus.
Finansų ministras lakoniškas.
„Ne, mažinimas negalimas“, – sakė finansų ministras.
Jei valdžia nenori mažinti akcizų, verslas siūlo kitą variantą – leisti susigrąžinti dalį akcizų.
„Algoritmas yra lygiai toks pats – pateikti sąskaitas ir po to valstybė, surinkusi tuos mokesčius iš tavęs, sugrąžina ir sako – grįžk kitą kartą pas mus vėl“, – kalbėjo tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas.
„Ne, nesvarstytume šito“, – teigė finansų ministras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Verslas taip pat įspėja, kad Europos Sąjunga jau užprogramavo didžiulį degalų brangimą nuo 2027 metų. Tuomet įsigalios nauja emisijų prekybos sistemos versija. Taršos leidimai litrą dyzelino gali pabranginti net 30 centų.
„Tarptautinė naftos kaina jau kyla, turim šiai dienai kainą didėjančią, jei dar pridėsim 30 centų, mes galim ir virš 2 eurų tikėtis degalų kainos už kiekvieną litrą“, – tvirtino inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Finansų ministras tą žino, bet kol kas nepanikuoja.
„Kol kas dar neturime skaičių, tai ankstoka kol kas prognozuoti“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Tačiau žmonės mokėti 2 eurų už litrą dyzelino nenori.
Akcizas benzinui ir dyzelinui buvo padidintas pernai. Vidutiniškai litras brango 6 centais.
(be temos)
(be temos)
(be temos)