Neuždaryti Ignalinos atominės elektrinės ir pastatyti naują. Tokią ateitį žada kone visos į Seimą besiveržiančios partijos. Tačiau iš tiesų Lietuva gali likti prie suskilusios atominių ambicijų geldos.

Europos Komisijai griežtai nukirtus, kad apie Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą negali būti nė kalbos, premjeras Gediminas Kirkilas jau susitaikė, kad pralaimėjo ir sutiko mainais gauti daugiau ES paramos sprendžiant Lietuvos energetinius klausimus. Tačiau gali būti, kad Lietuva nepajėgs įgyvendinti to, ką deklaruoja.

Vakar Vyriausybei pristatytoje nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" ilgalaikės veiklos strategijoje – daug nerimą keliančių ženklų.

Strategijos autoriai iš anksto apsidraudė, jei naujos atominės elektrinės statybos virstų neįveikiamu uždaviniu. Elektrinė gali būti nepastatyta, jeigu vėluotų ar nebūtų atlikti papildomi darbai, išpirkta žemė, per daug svyruotų elektros gamybos kaina arba tiesiog tam pristigtų lėšų. Taigi kasdien kyla vis daugiau abejonių, ar jėgas suvieniję verslininkai ir valdininkai iš tiesų įgyvendins amžiaus projektą. Iki šiol nežinoma, nei kokios galios bus elektrinė, nei kada bus skelbiamas konkursas reaktoriams pirkti, nei iš kur atsiras milijardai litų.

Tiesa, viešai kol kas šnekama kitaip. Ūkio ministras Vytas Navickas ir bendrovės "Leo LT" vadovas Rymantas Juozaitis mato šviesią ateitį ir neabejoja, kad atominę elektrinę pastatyti pavyks .

Politikai prieš rinkimus žada dar kurį laiką išsaugoti Ignalinos atominę elektrinę (IAE) ir pastatyti naują. Tačiau nacionalinio investuotojo "Leo LT" strategijoje aiškiai parašyta – naujos atominės elektrinės gali ir nebūti.

Klausimų daugiau nei atsakymų

Vakar Vyriausybėje buvo pristatyta nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" strategija. Dokumente, turinčiame numatyti būtiniausius darbus, konkretumo, regis, yra tiek pat, kiek penkiamečio braižytame žemėlapyje.

Kol kas nežinoma, nei kokios galios bus būsima elektrinė, nei kada bus skelbiamas konkursas pirkti reaktorius, kokie bus reikalavimai, nei iš kur atsiras naujai elektrinei reikalingi milijardai litų. Tai numatyti reikėtų kuo greičiau, nes trečiadienį Europos Komisijos (EK) vadovas José Manuelis Barroso premjerui Gediminui Kirkilui aiškiai pasakė, jog diskusijų dėl IAE veiklos pratęsimo nebus.

"Ignalina, kad būtų visiškai aišku, yra teisinis įsipareigojimas stojimo į ES sutartyje. Teisiniai įsipareigojimai nėra Lietuvos ir EK diskusijų objektas. EK gali tik pasakyti – sutartis reikia gerbti", – Briuselyje bendroje spaudos konferencijoje su G.Kirkilu tvirtino EK vadovas.

Apsidraudė iš anksto

Taigi aišku, kad IAE dienos suskaičiuotos. O naujos elektrinės statybų klausimas vis dar labai painus. Po slaptumo skraiste pridengtoje "Leo LT" veiklos iki 2022 m. strategijoje numatyti aštuoni rizikos veiksniai, galintys lemti, kad naujos atominės elektrinės projektas liks neįgyvendintas. Dar dešimt veiksnių galėtų sutrukdyti jį įgyvendinti laiku ar pabranginti.

Nauja atominė elektrinė gali būti nepastatyta, jeigu vėluotų ar būtų neatlikti papildomi darbai Lietuvoje, sutriktų žemės išpirkimas, dėl "Leo LT" finansinio pajėgumo, elektros gamybos kainos svyravimo rinkoje, projektą įgyvendinančių asmenų kompetencijos, netinkamos partnerystės schemos, galimybių panaudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumą.

"Leo LT" finansinis pajėgumas, Lietuvoje vėluojantys ar neatlikti papildomi darbai, neįgytos teisės į žemę – veiksniai, dėl kurių galėtų būti neįgyvendinti visi keturi projektai.

Atominė bus, bet mažesnė

Tačiau ūkio ministras Vytas Navickas ir bendrovės "Leo LT" vadovas Rymantas Juozaitis šventai įsitikinę, kad viskas bus gerai.

"Atominę statysime. Matome dar šiokių tokių grėsmių ir iššūkių, bet šiandien labai daug aptarėme ir kliūtis įveikiame vieną po kitos", – kai buvo pristatyta "Leo LT" strategija, optimistiškai kalbėjo ūkio ministras.

"Realistiškai sudėliojome, ką "Leo LT" gali įvykdyti", – pridūrė R.Juozaitis.
Tačiau "Leo LT" užmojai mažėja. Mat dabar žadama statyti trečdaliu mažesnio galingumo elektrinę, nei planuota anksčiau. Esą galiojant dabartinei kainų reguliavimo sistemai nacionalinis investuotojas pradžioje galės pastatyti du naujos elektrinės reaktorius, kurių kiekvieno galingumas siektų po 1100 megavatų (MW). Tai 1200 MW mažiau, nei kalbėta anksčiau.

R.Juozaitis įsitikinęs, kad tai bus galinga jėgainė. Lietuva sieks apie 1300 MW galios dalies, likusią dalį (900 MW) planuojama padalyti kitoms projekto partnerėms. Tačiau vien tik Lenkija reikalauja 1200 MW, o kur dar kitos projekto partnerės Latvija ir Estija.
Pats R.Juozaitis yra sakęs, kad visos trys partnerės pareiškė norus dėl maksimalaus galios poreikio, tačiau vakar jis patikino, kad Latviją ir Estiją tenkintų mažesnis energijos kiekis.

Net jei R.Juozaičio žodžiai pasitvirtintų ir latviams bei estams užtektų po 400–600 MW, galios vis tiek trūksta. Tiesa, neatmetama galimybė vėliau statyti ir trečią reaktorių.

Preliminarios kainos ir terminai

Taip pat vis dar neaišku, kokia dalis akcijų būsimoje elektrinėje atiteks Lietuvai.
"Sieksime išlaikyti lyderio pozicijas ir turėti 51 proc. akcijų. Susitikę su partneriais taip ir sakėme: 51 proc. ir ne mažiau", – tikino R.Juozaitis. Tačiau, anot jo, dėl to taip pat dar bus deramasi.

Labai miglotai kalbama ir apie lėšas, reikalingas statyti elektrinei, jungtims su Lenkija, Švedija. Strategijoje rašoma, kad pirmas reaktorius pradės veikti maždaug 2016–2018 m., antras – 2018–2020 m.

Dalyvauti atominės projekte Lietuvai kainuos 17 mlrd. litų: 14 mlrd. litų atsieis pati elektrinė, dar apie 3 mlrd. litų – elektros tiltai į Švediją ir Lenkiją.

30 proc. atominės elektrinės statybų "Leo LT" planuoja finansuoti savo lėšomis, 70 proc. – skolintomis.

Konfliktuoja su VKEKK

Neišspręsti ir nesutarimai su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).

"Leo LT" siekia, kad Kainų komisija nekeistų reguliavimo kas savaitę, nes taip neįmanoma planuoti įmonės veiklos. Dėl to dabar vyksta diskusijos", – sakė "Leo LT" stebėtojų tarybos pirmininkas Julius Niedvaras.

Viršutines kainų ribas ketinanti apkarpyti VKEKK nori atskirai vertinti investicijas visose "Leo LT" bendrovėse. Tuo tarpu nacionalinis investuotojas siekia, kad investicijos būtų vertinamos visos "Leo LT" grupės mastu.

Briuseliui kyla abejonių

Ateityje gali kilti ir daugiau nesklandumų. Briuseliui nacionalinio investuotojo bendrovės kūrimas jau dabar kelia nemažai įtarimų. Įsigilinę ES biurokratai gali rasti ir gana rimtų pažeidimų. Tada veikiausiai tektų stabdyti ir visą atominės elektrinės projektą. Steigiant energetikos milžiną "Leo LT" EK daugiausia abejonių kelia pasirinktas privatus partneris.

EK komisarė Neelie Kroes Vyriausybei atsiųstame laiške teiraujasi, kodėl Lietuva nutarė įsteigti "Leo LT" ir įtraukti į jį privatų investuotoją – "Vilniaus prekybos" (VP) grupės valdomą bendrovę "NDX energija", kokios buvo alternatyvios sandorio struktūros ir kodėl jų buvo atsisakyta.

Be to, EK domina, kodėl nebuvo surengtas viešas konkursas parinkti privatų investuotoją, kaip vyko investuotojo atranka ir kodėl Vyriausybė pasirinko būtent "NDX energiją".

Tarp kitų komisarės klausimų yra prašymas įrodyti, kad 500 mln. vienetų naujos emisijos "Leo LT" akcijų kaina – 14,28 lito už vienetą – yra tikroji rinkos kaina, taip pat įrodyti, kad Vyriausybė stengėsi gauti didžiausią "Leo LT" dalį, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, tai yra, kad 38,3 proc. "NDX energijos" dalis energetikos bendrovėje atitinka privataus verslo įnešto turto dalį, palyginti su Vyriausybės įnašu.

Amžiaus afera

EK taip pat prašo Vyriausybės pagrįsti metodą, pagal kurį VP grupė buvo išrinkta geriausia konkurso dalyve privatizuojant VST (tuomet – Vakarų skirstomuosius tinklus) 2003 m. ir kad jos pardavimo kaina atitiko rinkos sąlygas, o Vyriausybė pasistengė gauti maksimalią grąžą pardavusi įmonę.

Be to, prašoma pateikti skaičius, kiek VST buvo įvertinta 2003 ir 2008 m. sandoriuose – jei vertė smarkiai padidėjo, prašoma išsamiai paaiškinti, kas lėmė tokį didėjimą, o svarbiausia – nurodyti, kokį poveikį nustatant bendrovės vertę 2003–2008 m. padarė išmokami dividendai.

2003–2007 m. VST išmokėjo iš viso 937 mln. litų dividendų, o grynasis jos pelnas per šį laiką buvo 123 mln. litų.

77 proc. Vakarų skirstomųjų tinklų akcijų paketas 2003 m. privatizuotas už 539,8 mln. litų, o šių metų sandoryje 97 proc. paketas įvertintas 2,734 mlrd. litų.

EK bendrovės "Leo LT" steigimo aplinkybėmis domisi europarlamentarės Onos Juknevičienės prašymu.