Daugiau apie tai kalbėjo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.

– Pradėkime nuo rizikų ir neraminančių dalykų, nes atrodo, kad yra nemažai palankių, teigiamų ženklų Lietuvos ekonomikai, tas fonas atrodo neblogas, bet galbūt artėja audra? Kokios didžiausios rizikos, kurias galime įžvelgti?

– Gal audra neartėja, bet tikrai – mūsų Lietuvos ekonomika auga bene sparčiausiai ne tik tarp Baltijos valstybių, bet ir visame regione, esame vieni iš lyderių Europos Sąjungoje. Tikrai galėjome džiaugtis sparčiu ekonomikos augimu, sparčiai augančiais atlyginimais. Tačiau, žinoma, yra neapibrėžtumo visoje sąsajoje – tiek kalbant apie geopolitines rizikas, tiek apie prekybos karą, kuris jau dabar turi tam tikrą neigiamą įtaką ir Lietuvos pramonei. Turime ir kaimynus, ne pačius draugiškiausius.

– Kalbant apie lietuvių taupymo įpročius – kaip jie keitėsi ir kaip bendrai atrodome su savo turtu, kitų šalių kontekste?

– Žvelgiant į taupymo normą, iki pandemijos lietuviai iš esmės visai netaupė. Taupymo norma buvo lygi maždaug nuliui. Nuo pat pandemijos pradžios matome, kad taupymo norma išaugo, bet kiti metai gali būti vėl išskirtiniai – tikėtina, kad gyventojams išsiėmus savo pinigus iš antros pensijų pakopos, taupymo norma netgi gali būti neigiama.

LNK stop kadras

– Nekilnojamojo turto rinka – kas ten šiuo metu vyksta? Ar mes raudonuojame, kaip atrodys artimiausi metai?

– Kalbant apie lietuvių turtą apskritai, tikrai esame nedaug sukaupę tiek pensijų fonduose, tiek investiciniuose fonduose. Mūsų dominuojanti turto klasė yra nekilnojamasis turtas – ten didžioji dalis lietuvių yra nukreipę savo santaupas. Tikėtina, kad kitais metais matysime vis dar klestinčią nekilnojamojo turto rinką, nes, remiantis Estijos pavyzdžiu, apie 15 procentų visų antros pensijų pakopos pinigų gali būti investuota į NT rinką.

– Kiek skaičiuojame milijonų?

– Turime tik Estijos pavyzdį, galime remtis juo. Per du metus iki 500 milijonų eurų galėtų būti investuota į nekilnojamojo turto rinką viena ar kita forma. Tai gali būti pradinis įnašas, žemės sklypas, sodo namelis ar sodyba regionuose.

Pinigai / LNK stop kadras

– Kalbant apie ateitį – kam reikėtų ruoštis? Didesniems iššūkiams ar galima labiau atsipalaiduoti?

– Neapibrėžtumas yra išaugęs. Matome, kad prekybos karas veikia ne tik dėl sumažėjusio eksporto į JAV, bet ir dėl išaugusio importo iš Kinijos. Kinijos eksportuotojai bando skverbtis į ES rinką, tai kelia neigiamą konkurenciją mūsų pramonei. Tikėtina, kad ateinančiais metais Lietuvos ekonomika augs dėl vidinės paklausos, tačiau pramonė tikrai gali susidurti su iššūkiais. Ateinančiam dešimtmečiui prognozės nėra tokios palankios, kaip buvo praėjusiam. Atlyginimų augimas jau lėtėja ir tikėtina, kad tai tęsis. Gyventojams „ruoštis“ per daug nereikia, bet verta mąstyti apie ateitį – jei nuspręs išsiimti antros pakopos santaupas, jas vertėtų nukreipti į ilgalaikes investicijas, o ne išleisti čia ir dabar.

– Ar dabar geras laikas investuoti į nekilnojamąjį turtą?

– Labai priklauso, kam gyventojas pirks būstą. Jei sau kaip pirmą būstą – visada yra geras laikas. Tačiau jei NT perkamas kaip investicija, matome, kad nuomos grąža mažėja, nes nuomos kainos neauga taip sparčiai, kaip pardavimo kainos. Vilniuje per pastaruosius trejus metus nuomos kaina išaugo mažiau nei 20 proc., o pardavimo – daugiau nei 30 proc. Todėl nuomos grąža Vilniuje nesiekia net 5 proc. Pažvelgus į akcijų ir obligacijų rinkas, galima gauti panašią grąžą be papildomų rūpesčių. Tad šiuo metu yra ir kitų neblogų alternatyvų.