Apie nekilnojamojo turto pardavimus pasakojo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
– Kaip jūs apibūdintumėte metus? Vėl rekordiniai?
– Šie metai iš tikrųjų nudžiugino ir nustebino, nes būsto pardavimai paaugo praktiškai du kartus. Buvo galima prognozuoti, kad pardavimai didės. Bet visus nustebino tai, jog šiemet parduota du kartus daugiau nei praėjusiais metais. Nustebino ir tuos, kurie dirba, investuoja, ir tuos, kurie nori įsigyti būstą.
– Jūs džiaugiatės didesniais pardavimais. Klausimas – ar džiaugiasi pirkėjai didesnėmis kainomis? Jos taip pat yra žymiai pakilusios, butai brangsta ir toliau. Kur čia paslaptis – kodėl žmonės perka? Ar tiesiog turi pinigų, ar baiminasi dar didesnio brangimo, kuris prognozuojamas kitais metais?
– Čia abi priežastis jūs tiksliai įvardijote. Pirmas dalykas – žmonės yra sukaupę pinigų, ir tai rodo kita statistika. Lietuvos bankas neseniai paskelbė informaciją, kad privačiose sąskaitose yra daugiau kaip 27 milijardai eurų. Tai – rekordinis skaičius, tokio Lietuvoje dar niekada nebuvo. Šiuos pinigus kažkur reikia investuoti, kažkur išleisti, ir žmonės renkasi patį lengviausią, paprasčiausią ir lengvai suprantamą būdą – įsigyti nekilnojamąjį turtą.
Kita priežastis, kuri stumia skubėti ir didina pardavimus, yra ta, kad kitais ir dar kitais metais, artimiausius dvejus metus, Lietuva stipriai investuos į krašto gynybos projektus. Ateina daugiau kaip milijardo eurų projektai, ir akivaizdu, kad jie turės didelę įtaką statybos pramonei. Jau šiandien statybos pramonė nesugeba patiekti tiek gaminių, kiek reikia rinkai – jų tenka laukti 9 mėnesius, kartais ir ilgiau, kol sulauksime gaminių, kurių reikia šiandien. Visa tai mato ir girdi ne tik mes, investuotojai, bet ir būsto pirkėjai, todėl daroma prielaida, kad kitais metais situacija gali būti dar blogesnė.
– Kada butai Lietuvoje bus neįperkami ir kiek tai realu?
– Šiuo metu būsto kainos Lietuvoje jau pasiekė Vakarų Europos lygį, ir manau, kad daugiau augti joms erdvės beveik nebėra. Dabar, tikėtina, prasideda laikotarpis, kai kainos kurį laiką neaugs, kol neišspręsime statybos pramonės pajėgumų problemos. Statybos pramonė galėtų didinti pajėgumus, gaminti daugiau produkcijos ir galėtume daugiau statyti – tada kainos neturėtų nei pagrindo, nei priežasties didėti. Šiandien jos auga dėl pajėgumų trūkumo.
Tam, kad pajėgumai didėtų, turime sudaryti sąlygas įsivežti darbo jėgą, nes jos statybos sektoriuje šiandien labai trūksta. Jeigu politikai priimtų protingus sprendimus ir atsirastų galimybės įsivežti darbo jėgos – nebūtinai iš Baltarusijos ar Ukrainos, galbūt iš Filipinų ar kitų šalių, kurios kelia mažiau rizikų nei buvusios Sovietų Sąjungos valstybės, – manau, kad šis klausimas galėtų būti sprendžiamas iš esmės.
(be temos)
(be temos)
(be temos)