„Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kitos institucijos turėtų kurti tam tikrus instrumentus, kurie padėtų kompensuoti, garantuoti draudimo išlaidas, nes kai siunti žmones ir techniką į karo zoną, tas draudimas yra ne tik būtinas, bet ir brangus“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

Komentuodama trečiadienį po pokalbio su verslo organizacijomis išsakytą idėją Lietuvai kurti atskirą Ukrainos atstatymo fondą ji sakė, kad dėl to dar bus diskutuojama Vyriausybėje ir su partijomis.

„Būtų gerai, kad fondas būtų toks, į kurį būtų galima pritraukti kapitalo tiek iš valstybės, tiek iš juridinių asmenų, finansinių institucijų, bet apie konkrečias detales šiandien būtų neatsakinga kalbėti, kol esame diskusijų stadijoje, o kaip konkrečiai Lietuva galėtų dalyvauti Ukrainos atstatyme“, – sakė A. Armonaitė.

Europos Komisija rengia Ukrainos atsigavimo planą, tačiau įvairius pagalbos projektus karo nusiaubtai šaliai greičiausiai galės vykdyti ir kiekviena Europos Sąjungos valstybė.

Ukrainos vyriausybė balandį skelbė, kad šalies atstatymo po karo išlaidos sieks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių (565 mlrd. eurų).