- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė mano, kad Europos Sąjungos (ES) šalys turėtų koordinuotai veikti atstatant Ukrainą ir padedant reformuoti šalį taip, kad ji atitiktų ES valstybės–narės standartus.
Ukraina įstos į ES ir mums reikia jai padėti padaryti greičiau.
„Turėtų būti koordinuotas veiksmas ne tik iš Lietuvos, bet ir ES mastu. Mes vis tik kalbame ne tik apie skubų atstatymą šiandien, geležinkelio vėžės, kelio ar gyvenamojo namo, tačiau ir apie Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Armonaitė.
„Ukraina įstos į ES ir mums reikia jai padėti padaryti greičiau. Tai reiškia ir reformomis, ir kitomis žiniomis. Svarbi yra koordinacija“, – pridūrė ji.
Ministrė aiškino, kad šiuo metu nėra kalbama apie Lietuvos pagalbą atstatant konkretų Ukrainos regioną ir šioje vietoje svarbiausia yra Ukrainos sprendimų priėmėjų nuomonė.
„Vis tik ne mes čia susigalvojame ir kažką darome, o turime derinti ir su prezidento administracija, ir su Ukrainos Vyriausybe“, – sakė A. Armonaitė.
Vyriausybės narė tikina, kad Europos Komisijos (EK) paskelbto paramos Ukrainai fondo dalis lėšų bus skiriama ne tik humanitarinei pagalbai, bet ir šalies infrastruktūros atstatymui. Pasak jos, Lietuva turi dalyvauti platesnėse diskusijose dėl to, kaip šis instrumentas atrodys, bei kaip būtų galima jį kartu įgyvendinti.
„Europos Sąjunga, EK, planuoja panašiu principu, kaip „Naujos kartos Europa“ fondas, paleisti fondą Ukrainos atstatymui. Priemonė vadinasi „Rebuild Ukraine facility“, skirta ir atstatymui, infrastruktūrai, ir reformoms. Atviras klausimas, ar Lietuvai reikia nacionalinio pagalbos instrumento Ukrainai, neatmesčiau tokio poreikio, tik turiu pasakyti, kad reikia platesnės diskusijos Vyriausybėje kartu su kitomis institucijomis ir politinėmis partijomis“, – tvirtino Laisvės partijos pirmininkė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį su pagrindinių Lietuvos verslo organizacijų ir Ukrainoje dirbančių Lietuvos verslų atstovais aptarė, kokią pagalbą bei indėlį atstatant Ukrainą galėtų pasiūlyti Lietuva. Taip pat aptarti būtini tolesni žingsniai, gaivinant karo nualintą šios šalies ekonomiką, sakoma pranešime.
Ministrės manymu, šiuo metu Lietuvos institucijų ir verslo pastangos galėtų būti sutelktos vadinamosios avarinės rekonstrukcijos (angl. emergency rebuilding) projektuose. Tai – okupantų sunaikintos kritiškai svarbios Ukrainos infrastruktūros atstatymo darbai.
Anot ministrės, Lietuva turėtų aktyviai dalyvauti Europos Komisijos iniciatyva kuriamo Ukrainos atsigavimo plano rengime. Lietuva taip pat galėtų vykdyti įvairius savarankiškus pagalbos Ukrainai projektus. Europos Komisijos kuriamas planas galėtų būti panašus į Maršalo planą, skirto per Antrąjį pasaulinį karą sugriauto Vakarų Europos šalių ūkio atkūrimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti12
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...