Ar išoriniam uostui kalamas kryžius?

Ženklas neberodyti aktyvumo?

Vienus toks pasakymas pradžiugino, nes suprato, kad įgijo galingą partnerį kovoje prieš išorinį uostą.

Kitus jis nuvylė. Norisi, kad iš svarbiausios šalies institucijos komentarai apie šaliai svarbius projektus išeitų gerai pasverti.

Komentaras prasiskverbė ir į kitų šalių socialinius tinklus, ypač ta dalis, kur teigta, kad „Kinijos investicijos į Klaipėdos uostą blogintų Lietuvos saugumą“. Jis su tam tikra sarkazmo doze buvo pateiktas rusiškoje erdvėje. 

Lietuvos vadovo komentaras sudarė prielaidas, kad išorinio uosto vystymo projektas gali būti stabdomas. Tai gali būti signalas ir valstybės institucijoms neberodyti aktyvumo dėl jo vystymo. Kas išdrįs ką nors daryti, jei tam nepritaria šalies vadovas?

Trūksta teritorijų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas teigė, kad išorinis uostas svarbus siekiant išlaikyti uosto efektyvumą. Su išoriniu uostu tarptautinėje erdvėje atsiveria visai kitoks Klaipėdos uosto įvaizdis nei be jo. 

„Klaipėdos uosto žemė išnaudojama 5 kartus daugiau, nei ji išnaudojama Rygoje, Ventspilyje, ar Taline. Pavyzdžiui, „Begoje“ nebėra vietos, kur statyti naują krovinių terminalą. Šiandien uostas auga tik dėl darbo efektyvumo didinimo“, – spaudos konferencijoje sakė A. Drungilas.

Anot jo, Klaipėdos uoste trūksta teritorijų. Tuo tarpu laivų dydžiai vis auga. Tai reikalauja naujų ir didesnių krantinių ir gylių.

„Jei mes negalėsime priimti didelių laivų, darysime jiems apribojimus, negalėsime konkuruoti su tokiais uostais, kaip Gdanskas“, – pastebėjo A.Drungilas ir akcentavo, kad išorinis uostas yra Klaipėdos uosto ateitis. 

Išorinio uosto vystymo sąlygos

„Klaipėdos uoste mes ruošiamės priimti ir aptarnauti okeaninius laivus su kaip galima mažesniu kiekiu apribojimų. Norime vystyti dabartinio uosto pietinę dalį, pagilinti jį“, – akcentavo A.Drungilas.

Jo teigimu, dabartinio uosto vystymo planai dėliojami per laikotarpį iki 2022 m. Tam bus panaudota nemaža dalis pačios Uosto direkcijos, skolintų, taip pat ES paramos lėšų.

Išorinis uostas būtų vystomas, jei atsiras patikimas partneris, kuris sudarytų su valstybe tinkamą sutartį.

„Išorinis uostas yra uosto vystymo trečio etapo sprendinys. Tam turi būti sąlygos – patikimas partneris, tokiais pat tempais, kaip dabar auganti Klaipėdos uosto apyvarta, vietos trūkumas dabartiniame uoste“, – išorinio uosto atsiradimo sąlygas apibrėžė A.Drungilas.