- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Septyni iš dešimties, arba 72 proc. lietuvių teigia jaučiantys karo Ukrainoje poveikį savo gerovei, rodo ketvirtadienį paskelbtas tyrimų bendrovės „Kantar“ Karo barometras. Vis dėlto, pasak tyrimo, finansiniu požiūriu lietuviai kol kas labiausiai atsipalaidavę tarp kaimyninių šalių.
„Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė Renata Sadunišvili sako, kad nerimas dėl ateities įprastai koreguoja finansinius įpročius ir pirkinius. Poslinkių įvyko ir Lietuvos vartotojų elgesyje, tačiau kol kas lietuviai iš dešimties šalių laikosi šalčiausiai, už juos ramesni tik slovakai.
„Palyginti su kovu, nerimas dėl finansinės ateities ūgtelėjo daugiau nei pusantro karto, įskaitant ir Lietuvą: tuomet nerimavo beveik ketvirtadalis, dabar – daugiau nei trečdalis. Tačiau Lietuvos gyventojai kol kas vis tiek laikosi bene ramiausiai: Lietuvoje drastiškų taupymo veiksmų nesiimama, kol kas žmonės tiesiog pakeitė pirkimo įpročius rinkdamiesi paprastesnius, pigesnių gamintojų produktus, mažiau žinomus prekės ženklus“, – pranešime sakė R. Sadunišvili.
Lietuvoje drastiškų taupymo veiksmų nesiimama, kol kas žmonės tiesiog pakeitė pirkimo įpročius rinkdamiesi paprastesnius, pigesnių gamintojų produktus, mažiau žinomus prekės ženklus.
Labiausiai karo poveikį gerovei sako jaučiantys Rumunijos (79 proc.) ir Latvijos (76 proc.) gyventojai. Mažiausiai paveikti jaučiasi čekai (58 proc.), austrai (61 proc.), serbai bei vengrai (po 64 proc.).
Tyrimas rodo, kad labiausiai dėl finansinės ateities nerimauja bulgarai ir vengrai. Daugelyje šalių gyventojai jau ėmė smarkiai riboti kai kurias išlaidas, ypač pramogoms, prabangos prekėms, tačiau Lietuvoje yra kitaip.
„Lietuvos piliečiai kol kas demonstruoja santykinę ramybę – žvelgiant į nuotaikas, beveik visose kategorijose ketinimai taupyti kone dukart mažesni palyginti su dešimties šalių vidurkiu. Pavyzdžiui, apkarpyti išlaidas pramogoms ketina apie du trečdaliai respondentų kitose šalyse ir tik trečdalis Lietuvoje, prabangos prekėms – 3 iš 4 gyventojų kitose šalyse ir tik trečdalis pas mus, net maistui kitose šalyse beveik pusė žada taupyti – tuo tarpu mes tokių planų turim gerokai mažiau“, – sakė R. Sadunišvili.
Vis dėlto ir Lietuvos gyventojai jau padarė išvadų: rečiau perka kai kuriuos pirkinius, dalies jų atsisakė apskritai, tačiau palyginti su kitų šalių gyventojais tai jei daro vangiau ir rečiau.
„Vienintelis dalykas, kur išsiskiriame iš kitų šalių didesniais mastais, tai rinkdamiesi paprastesnius prekės ženklus. Taip, du iš trijų gyventojų greičiausiai reaguoja į smarkiai kylančias kainas. Tačiau iš esmės radikaliai taupyti, naudoti turimas santaupas, imtis papildomų darbų, ilgesnio darbo laiko, pardavinėti turto ar kitų sunkmečiui būdingų veiklų mes dar nesiimame ir čia skiriamės nuo kitų šalių“, – akcentavo „Kantar“ ekspertė.
Lietuva išsiskiria ir savo palaikymu Ukrainai – palyginti su pirmuoju Karo barometru, atliktu kovo mėnesį, paramos mastai kito nedaug – paramą tebeskiria apie du trečdaliai šalies gyventojų.
Tokios pat paramos apimtys išliko Rumunijoje, kur ją skiria pusė gyventojų, o Lenkijoje šis klausimas nebuvo tirtas. Tirtose šalyse paramą Ukrainai skiria vidutiniškai apie 42 proc. gyventojų (kovą – 49 proc.). Mažiausiai šiuo metu paramos sako skiriantys Serbijos (16 proc.) ir Bulgarijos gyventojai (21 proc.).
Karo barometras yra išsami studija apie tai, kaip karas veikia vartotojų įpročius, nuotaiką, ketinimus dešimtyje šalių. Antrą kartą jis atliktas Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, taip pat Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Bulgarijoje ir Serbijoje, apklausus 6,5 tūkst. 18-65 metų gyventojų.
Lietuvoje reprezentatyvaus tyrimo metu apklausta 600 gyventojų nuo 18 iki 65-erių. Apklausa atlikta birželio 1–9 dienomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...