Apklausa: labiausiai nuskriaustais laikomi pensininkai ir jaunos šeimos

Sunkiausiai gyvenančiomis visuomenės grupėmis Lietuvoje laikomi pensininkai bei vaikus auginančios jaunos šeimos – taip mano atitinkamai 43 proc. ir 25 proc. šalies gyventojų, atskleidė „Spinter tyrimų“ apklausa.

Tuo tarpu priešpensinio amžiaus žmonių finansinė padėtis sudėtinga atrodo tik kas dešimtam (10 proc.) Lietuvos gyventojui, nors būtent tokio amžiaus žmonėms atsiranda daug sunkumų išliekant bei konkuruojant darbo rinkoje.

Apklausą inicijavusios Lietuvos pensijų ir investicijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys teigia, kad rezultatai atskleidžia įdomius šalies gyventojų požiūrio niuansus.

„Nuolat skatindami žmones kuo anksčiau pradėti galvoti apie tai, iš kokių pajamų jiems teks gyventi pensijoje ir imti jai taupyti jau dabar, matome, kad šio gyvenimo laikotarpio iššūkius realistiškai suvokia du penktadaliai respondentų. Akivaizdu, kad jie realią situaciją žino anaiptol ne iš knygų ar teorinių pasvarstymų, o patys aiškiai mato, kad vien iš „Sodros“ mokamos pensijos išgyventi dabartiniams pensininkams nėra nei lengva, nei paprasta. Todėl pensininkų išskyrimas visiškai nestebina“, - sako Š. Ruzgys.

Būtent šiame kontekste kiekvienam darbingo amžiaus žmogui svarbu pagalvoti apie finansinę „pagalvę“ tam laikotarpiui, kai pajamų tiesiog nebus arba jos bus minimalios.

Nors pensininkai ir jaunos šeimos amžiaus prasme yra kardinaliai skirtingos, tačiau jas vienija vienas bendras bruožas - jos arba neturi galimybių dalyvauti darbo rinkoje, arba šios galimybės yra labai ribotos.

„Nors situacija pamažu gerėja ir dėl sparčiai senstančios visuomenės senjorai darbo rinkoje įgis vis didesnį svorį, tačiau šiuo metu svertas yra ne jų rankose. Jaunose šeimose užtenka kuriam nors iš tėvų paimti motinystės ar tėvystės atostogas ir pajamos iškart sumažėja. Akivaizdu, kad abiem šioms grupėms galimybės dirbti ir užsidirbti yra gana ribotos. Panašu, kad visuomenė tai vertina kaip objektyvią ir pateisinamą priežastį, paaiškinančią, kodėl šių grupių žmonės susiduria su didžiausiais finansiniais sunkumais“, - atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Apklausos duomenimis, kur kas mažiau empatijos sulaukia prie pensinio amžiaus priartėję žmonės: juos tarp sunkiausiai išgyvenančių paminėjo 10 proc. Dar 9 proc. respondentų teigė, kad labiausiai pažeidžiami yra bedarbiai. Tik pradedančio dirbti jaunimo bėdas supranta 7 proc., o studentų bei vidutinio amžiaus žmonių, atitinkamai 4 proc. ir 3 proc. apklaustųjų.

Pasak Š. Ruzgio, visas šias grupes visuomenės akyse gali vienyti faktas, jog jos gali dirbti bei užsidirbti, tad ir finansinė situacija nėra nepataisoma.

„Visas šias grupes žmonės mato kaip potencialiai darbingas ir, matyt, būtent dėl to laikosi nuostatos, kad jie yra atsakingi už savo finansinę situaciją. Tuo tarpu pensininkų bei jaunų šeimų situacija suprantama kaip kur kas labiau pažeidžiama. Būtent šiame kontekste kiekvienam darbingo amžiaus žmogui svarbu pagalvoti apie finansinę „pagalvę“ tam laikotarpiui, kai pajamų tiesiog nebus arba jos bus minimalios. Be abejonės, tai apima ir pensiją“, - teigia Š. Ruzgys.

Apklausos metu paaiškėjo dar viena įdomi detalė: pensinio amžiaus senjorų nuomonė atitiko bendrą nuomonę, kad pensininkams išgyventi sunkiausia. Tarp pensininkų taip manančiųjų yra 40 proc., arba vos 3 punktais mažiau nei bendra šalies gyventojų nuomonė.

Tuo tarpu tik 5 proc. bedarbių teigia, kad jie iš tiesų yra finansiškai sunkiai besiverčianti grupė. Tai žymiai mažiau, palyginti su visų socialinių grupių nuomone (9 proc.). Daugiausiai, arba 43 proc. bedarbių mano, kad sudėtingiausiai yra pensininkams, dar 40 proc. - jaunoms šeimoms su vaikais.

„Faktas, kad patys bedarbiai savo situacijos nelaiko sudėtinga, iš tiesų iškalbingas. Galima kelti klausimą, kodėl ir iš kokių pajamų jie gyvena. Neatmestina, kad tokia situacija gali būti susijusi ir su šešėline ekonomika, kai užsidirbama nelegaliai, nuo pajamų nemokami mokesčiai. Tačiau tai, kad oficialaus pajamų šaltinio neturintys žmonės pripažįsta, kad būtent pensininkai Lietuvoje patiria didžiausius finansinius sunkumus reiškia, jog rūpinimasis senatve turėtų būti kiekvieno prioritetas“, - mano Š. Ruzgys.

Šiuo metu vadinamoji pakeitimo norma, arba gauto atlyginimo dydį siekianti pensijos dalis sudaro apie 40 proc., tačiau per keletą dešimtmečių dėl objektyvių priežasčių ji gali sumažėti iki 23 proc. II pensijų pakopa prie „Sodros“ pensijos prideda vidutiniškai 20-30 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl valstiečių vykdomas aukštos technologijos lazerių pardavinėjimas Kinijai yra pavojingas? Šis pardavinėjimas Lietuvai yra pavojingesnis už Rusiją. Šį reikalą suprato jau visas mūsų svarbiausio sąjungininko, JAV, elitas, nors tai pirmas suformulavo D. Trumpas. "JAV prezidentas D. Trumpas teigia, kad jo požiūris yra atsakas į daug metų trukusią nesėkmingą Vakarų diplomatiją, dėl kurios niekas nepadėjo sustabdyti darbo vietų, gamybos pajėgumų ir inovacijų išvežimą iš JAV ir bendrai iš Vakarų. Jo administracija teigia, kad Amerikos kitų Vakarų šalių pramonės šakų erozija kelia tiesioginę grėsmę Jungtinių Valstijų ir viso Vakarų pasaulio ateičiai.

Kęstas

Kęstas portretas
„Mes patvirtiname šias pagrindines tiesas: tauta, neturinti sienų, nėra tauta“, - sakė D. Trumpas, kai 2017 m. gruodžio mėn. atskleidė savo nacionalinio saugumo planą. „Tauta, kuri nesaugo klestėjimo namuose, negali apsaugoti savo interesų užsienyje“." Štai kodėl į Lietuvą ukrainiečius vežantys ir lazerius komunistinei Kinijai parduodantys valstiečiai nukenčia rinkimų metu. Tai nereiškia, kad į valdžią turi ateiti klounė I. Šimonytė ar jos tempiami landsberginiai vagys. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

mociute

mociute portretas
Lai maziau dejuoja senuoliai netaip jau prastai yra .
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių