Alkoholio ir rūkalų verslo atstovai: didesni akcizai augins šešėlį

Stambieji aludariai siūlo labiau apmokestinti stiprų alkoholį, o rūkalų gamintojai – įvesti banderoles elektroninėms cigaretėms ir taip skaidrinti rinką.

Tuo metu smulkaus ir vidutinio verslo atstovas įspėja, kad metinių pajamų ribos verslo liudijimų turėtojams sumažinimas daugiau nei perpus sugniuždys pradedančius verslininkus. 

Verslo atstovai Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį išsakė savo pastabas dėl gynybos mokesčių paketo, tačiau komitetas jokio sprendimo nepriėmė. 

Aludariai nori didesnio stipriųjų gėrimų apmokestinimo

Didieji aludariai siūlo labiau apmokestinti stipriuosius gėrimus, kurių, jų teigimu, išgeriama vis daugiau. 

„Etilo alkoholiui kaip akcizo kategorija turi potencialo labiausiai prisidėti prie gynybos finansavimo“, – komitete trečiadienį teigė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.

Jo teigimu, per pastarąjį dešimtmetį labiausiai akcizas padidintas silpniausiems gėrimams: 282 proc. – vynui, 249 proc. – alui, 549 proc. – sidrui, tuo metu etilo alkoholiui – tik 93 proc. 

Pasak jo, etilo alkoholis tarp stipriųjų gėrimų 2014 metais užėmė 36 proc., o 2023 metais – 43 proc.  

S. Galadausko teigimu, didieji aludariai siūlo etilo alkoholiui kasmet akcizą didinti 12,6–12,8 proc., o ne 11–11,6 proc., kaip siūlo Vyriausybė. Alaus ir sidro akcizą gildija siūlo nustatyti maždaug 5 proc. mažesnį akcizą nei siūlo Vyriausybė.  

Tada, pasak S. Galadausko, alkoholio vartojimas mažėtų 3–7 proc., į biudžetą papildomai būtų surenkama 12–19 mln. eurų pajamų. 

Vyriausybė siūlo 2025–2027 metais didinti vyno akcizą 16,5–16,9 proc., alaus – 16-16,6 proc. etilo alkoholiui – 11–11,6 proc.

Padidinus akcizus 0,5 litro iki 8,5 laipsnio vyno kitais metais brangtų 11–15 centų, virš 8,5 laipsnių – 21–30 centų. Pusės litro 5,2 proc. stiprumo alaus kaina kasmet augtų 5–7 centais, o 37 laipsnių stipriųjų gėrimų – 60–80 centų.   

Lietuvos aludarių gildijos nariai yra Utenoje ir Klaipėdoje veikianti įmonė „Švyturys – Utenos alus“, Panevėžyje įsikūrusi „Kalnapilio – Tauro grupė“, Kauno alaus darykla „Volfas Engelman“, o taip pat lietuviško salyklo gamintoja „Viking Malt“ iš Panevėžio.  

Tabako gamintojų asociacija – už banderoles e. cigaretėms

Nacionalinė tabako gamintojų asociacija siūlo įvesti banderoles e. cigaretėms.

Jeigu norime skaidrumo, geresnės apskaitos, reikėtų svarstyti galimybę elektroninėms cigaretėms įvesti banderoles.

 

„Jeigu norime skaidrumo, geresnės apskaitos, reikėtų svarstyti galimybę elektroninėms cigaretėms įvesti banderoles. Jos turi akcizą, bet neturi banderolių“, – komitete kalbėjo asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas.

Pasak jo, tam pritaria ir valstybės institucijos: „Šiuo paketu būtų galima ir šią problemą išspręsti. Būtų daugiau apskaitos, skaidrumo ir aiškumo valstybei“. 

A. Neverauskas teigė nepritariantis Vyriausybės siūlomam kaitinamojo tabako apmokestinimui.

„Dabar Lietuvoje kaitinamojo tabako apmokestinamas didžiausias Baltijos šalyse. Trim kartais maždaug“, – teigė gamintojų atstovas.  

A. Neverauskas prognozuoja, kad mokesčių didinimas vers gyventojus ieškoti alternatyvų: sukti į nelegalią rinką arba apsipirkti Lenkijoje ar Latvijoje.

Kaitinamojo tabako akcizą Vyriausybė siūlo 2025–2027 metais didinti po 12,5 proc. 20 vienetų brangtų 24–30 centais.

Elektroninių cigarečių skysčiui ketinama akcizą kasmet didinti po 60 proc., todėl 2 ml indas brangtų nuo 36 centų kitais metais iki 94 centų 2027-aisiais.

Rūkomojo ir neapdoroto tabako akcizą siūloma didinti po 9,5 proc. ir 20 g produkto brangtų 26–31 centais. Cigarų ir cigarilių akcizai augtų po 15,5 proc. ir 20 g produkto kaina didėtų 36–47 centais. 

8,5 proc ketinama didinti akcizą cigaretėms ir 20 vienetų pakelis brangtų 26–33 centais.

Mokslininkas: pajamų lubas verslo liudijimų turėtojams reikia didinti, o ne mažinti 

Nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų sumažinta metinių pajamų riba verslo liudijimų turėtojams sugniuždytų pradedančiuosius verslininkus, įspėja Mokslininkų sąjungos atstovas.

„Demotyvuotų pradedančiuosius verslininkus“, – tvirtino socialinių mokslų daktaras Jaunius Jatautas.

Jis pabrėžė, kad ši organizacija yra Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos narė, todėl abi laikosi vieningos pozicijos dėl metinių pajamų ribos mažinimo verslo liudijimų turėtojams.

„Atsižvelgiant į infliacijos rodiklius, mūsų nuomone, šią ribą būtų galima tik kelti, bet ne mažinti“, – pridūrė jis. 

Seime gynybos mokesčių paketą pristatydama finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad mažinant metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimais siekiama, kad ši verslo forma naudotųsi tik smulkiausieji verslininkai.