5 verslo organizacijos ketina trauktis iš Nacionalinio susitarimo su Vyriausybe

Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas patvirtino, kad 5 verslo organizacijos nori išeiti iš 2017 metų Nacionalinio susitarimo, pasirašyto su Vyriausybe.

Tarp organizacijų: Pramonininkų konfederacija, Investuotojų forumas, Verslo konfederacija, Pramonės, prekybos ir amatų rūmai ir Darbdavių konfederacija.

„Tikrai pradėjome labai gerai, išdėstėme savo požiūrį, kad mes norime ilgalaikių tvarių santykių, kad pozicijos svarbiausiais valstybės klausimais būtų suderintos ir nuosekliai galėtume to laikytis. Beveik trejus metus to susitarimo buvo laikomasi daugiau mažiau, bet finišo tiesiojoje nuo vasaros pradėjome kažko nebesuprasti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė D. Arlauskas.

Anot Darbdavių konfederacijos prezidento, politikai pradėjo galvoti apie rinkimus, todėl Nacionalinis susitarimas tapo nebesvarbus.

„Prasidėjo tokie dalykai, kaip „Metrail“, kai verslas turėjo atsakyti už valstybės įmonei vieną išduotą licenciją, ji apsivogė, bet tada ant visų verslų (krito atsakomybė. – ELTA). Švietimo reformą pradėjome remiantis nacionaliniu susitarimu kvestionuoti, kad stovi daug kas vietoje. (...) Visi svarbūs klausimai, kurie buvo nacionaliniame susitarime, pamatėme, kad jie sustojo ir diskusijose su Finansų ministerija, kitomis ministerijomis, matėme, kad buvo stabdis įjungtas“, – laidoje teigė D. Arlauskas.

„Politikai pradėjo galvoti apie rinkimus ir tas nacionalinis susitarimas tapo nebe tiek svarbus. Jiems reikėjo rinkodaros prasme sukurti programą, kurioje atrodytų labai gerai“, – pridūrė jis.

D. Arlausko teigimu, su verslu nebuvo tariamasi ir dėl naujų mokesčių.

Vyriausybė po sutarties pasirašymo 2017 metais skelbė, kad socialiniai partneriai ketina siekti mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo, aukšto šalies konkurencingumo. Ketinama mažinti darbo jėgos apmokestinimą, perkeliant mokestinę naštą mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams. Žadama nedidinti bendros mokestinės naštos verslui ir vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būtų didinami mažinant kitus. Visus siūlomus mokestinius pakeitimus numatoma iš anksto aptarti su socialiniais partneriais.

Atsižvelgiant į ekonomikos augimą, Nacionaliniu susitarimu buvo įsipareigota didinti darbuotojų darbo užmokestį, sukurti efektyvų bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų tinklą. Taip pat siekiama investuoti į darbuotojų kvalifikaciją, darbo sąlygų gerinimą ir veiklos svarbą atitinkantį darbo užmokestį.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

siaip

siaip portretas
Kuo toliau tuo daugiau ryškėja kad visos verslui atstovaujančios organizacijos yra tiesiog oligarchijos ruporai. Kas valdo tas tipo laisvas verslo institucijas - oligarchinis, monopolinis verslas, ar tai butu Klaipeda ar tai butu Vilnius. Tai nenuostabu kada per paskutinius metus srėbimas iš valstybės lovio buvo apmažintas ir kad toliau tas mažinimas nedidėtu – ką reikia daryti? Įvesti panika kad visi bijoti. Geda už mažąjį ir kita verslą kuris tenkinasi monopolininku paliktais trupiniais ir tyli prieš tokius sprendimus. O analizuojant Arlausko pasisakymus, tai didesnio populisto nei šis turbūt versle nesurasi. Tiesiog moterišku spalvų miegamojo kambario atstovas o ne objektyvus verslo atstovas.

Cha cha cha

Cha cha  cha  portretas
Eilinį kartą gandragalvių vyriausybė apsikakojo - pjauna medį kurio vaisiais pati maitinasi..

Analitikas

Analitikas portretas
Kai nori tai eini, o ne aiskini, kad “nori išeiti”. Nieko iš šitų “ verslo” organizacijų ir anksčiau nebuvo gero, atstovavo stambų verslą, todėl žmonės išsilakstė kas kur ir nebesugrąžinsi. Toks čia jų verslo atstovavimas: ar yra, ar nėra tas pats mešlas jokio atstovavimo tik šūdo malimas.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių