Dėl knarkimo gali būti kaltas šuo

Vaikai, kurie vaikystėje augo kartu su šunimi ar kitu gyvūnėliu, turinčiu kailį, užaugę yra labiau linkę knarkti, rodo naujausias tyrimas.

Knarkimas ne tik trukdo pačiam žmogui gerai išsimiegoti, bet ir gali turėti skaudesnių pasekmių. Dėl knarkimo padidėja širdies ligų, tokių kaip priepuolis ar insultas, rizika.

Švedijos Umėjos universitetinės ligoninės tyrėjai apklausė beveik 16 tūkst. atsitiktinių žmonių Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Danijoje ir Estijoje. Maždaug vienas iš penkių apklaustųjų prisipažino, kad knarkia mažiausiai tris kartus per savaitę.

Tie patys žmonės buvo apklausti apie jų vaikystę ir faktorius, kurie galėjo lemti polinkį į knarkimą. Paaiškėjo, kad knarkiantys žmonės vaikystėje laikė gyvūnėlį, gyveno didelėje šeimoje ir sirgo kvėpavimo ar ausų ligomis.

Mokslininkai nustatė, kad užaugę dažniausiai naktimis knarkia tie žmonės, kurie kūdikystėje turėjo kontaktą su šunimis. Šių žmonių polinkis į knarkimą padidėja 26 proc.

Tyrėjų nuomone, taip gali atsitikti todėl, kad dėl alergijos atsiranda patinimas, kuris visam gyvenimui pakeičia kvėpavimo takų formą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių