Žmonės tampa vis labiau alergiški maistui, ir tai visiškai nepriklauso nuo jų amžiaus. Vis dažniau pastebima, kad alergija pasireiškia jau nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo dienų.

Paveikia daug sričių

Kūdikio odos bėrimas gali būti vienas pirmųjų maisto alergijos požymių.

Gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės docentės Jūratės Staikūnienės teigimu, alergija maistui gali pasireikšti labai įvairiai. Vaikams ji dažniausiai pasireiškia neigiamomis reakcijomis virškinamojo trakto veikloje, ant odos, kvėpavimo takuose. Kūdikiams dažniausia alergijos maistui forma – atopinis dermatitas.

"Alergiškų maistui vaikų kūno masė nedidėja, pasireiškia dažni pilvo skausmai ir vėmimas, viduriavimas. Į šiuos požymius neretai tėvai nereaguoja, manydami, kad tai nekaltas maisto alergenas", – aiškina gydytoja J.Staikūnienė.

Kuo anksčiau, tuo geriau

"Kūdikiai yra jautresni karvės pienui, kiaušiniams, sojai, riešutams ir žuvims, tačiau nereikia vengti šių maisto produktų", – rekomenduoja gydytoja alergologė.

Mitybos rekomendacijos dažnai keičiasi. Jei prieš keletą metų gydytojai patarė kuo ilgiau vengti alergizuojančių maisto produktų kūdikių maisto racione, dabar patariama juos pradėti vartoti jau šešių mėnesių vaikui ir kuo įvairesnių.

"Nereikia atidėlioti alergizuojančius produktus įtraukti į kūdikio maisto racioną. Jeigu anksčiau griežtai draudėme vartoti žuvį vaikams, jaunesniems nei trejų metų, tai šiandien manoma kitaip. Šešių mėnesių kūdikis turi būti maitinamas ne tik motinos pienu, bet ir kuo įvairesniais maisto produktais, tokiais kaip žuvis ar net žemės riešutai."

Būtina tirti nelaukiant

Kaip ir dėl bet kokios ligos, taip ir įtariant galimą maisto alergiją, būtina kreiptis į specialistus.

"Jeigu kūdikis serga atopiniu dermatitu ir ant jo kūno yra tik keli spuogeliai, liga gali būti vidutinio sunkumo ar net labai sunki. Tokie vaikai visi be išimties privalo būti ištiriami dėl galimos alergijos maistui", – pataria J.Staikūnienė.

Alergologės nuomone, pastebėjus galimus alergijos simptomus laukti negalima. Tyrimai atliekami,  kad ir kokio amžiaus vaikas būtų.

"Labai dažnai tėvai laukia iki trejų metų ir tik tuomet atveda vaiką atlikti tyrimų. Tai blogai. Tyrimus mes atliekama tada, kai reikia, tam amžiaus ribos nėra", – pabrėžė gydytoja J.Staikūnienė.

Svarbu nustatyti priežastis

Svarbiausia yra surasti priežastį, kokiam maisto produktui vaikas alergiškas.

Tik tada galima skirti dietą, išeliminavus alergizuojančius maisto produktus. Gydytoja iš patirties žino, kad tėvams neretai atrodo, jog jų vaiką alergizuoja visai kiti maisto produktai. Dažnai kaltinami vaisiai, uogos, šokoladas, tačiau neretai tikroji priežastis yra kasdienio vartojimo produktai, tokie kaip pienas, kiaušiniai ar kviečiai.

"Tik tuomet, kai nustatoma, kam kūdikis alergiškas, kartu reguliuojama ir mamos mityba. Įrodyta, kad maisto alergenai pereina į motinos pieną, tačiau kūdikį alergizuoja ne pats pienas, o jame susikaupusios alergenų nanodalelės", – aiškina gydytoja J.Staikūnienė.

Motinos pieno apsauga

Neseniai paskelbti įrodymai, kad motinos pienas gali šiek tiek apsaugoti nuo alerginės astmos ir alerginės slogos.

"Tačiau jis neapsaugo nuo galimos maisto alergijos", – perspėja gydytoja ir primena, kad rūkymas nėštumo metu yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios vaikui išsivysto alergija.

Nerekomenduojama tiek besilaukiančiai, tiek maitinančiai krūtimi moteriai laikytis dietų, draudžiama rūkyti, nes tai kenkia kūdikiui. Pasyvus rūkymas taip pat padidina alergijos atsiradimo tikimybę.

Alergiją gali išaugti

Gydytoja J.Staikūnienė patvirtina, kad alergiją maistui galima išaugti.

"Dauguma vaikų maisto alergijos atsikrato augdami. Išaugamas ir vadinamasis kūdikių atopinis dermatitas, kuris maždaug kas antram ligoniui susijęs su alergija maistui", – pabrėžia gydytoja.

Alergija karvės pienui, kiaušiniams, kviečiams dažniausiai išaugama apie antrus–trečius gyvenimo metus. Alergija žuvims arba riešutams yra išaugama rečiau ir dažniau gali išlikti visam gyvenimui.

"Jeigu tėvai nekreips dėmesio į bėrimus ir pažeista vaiko oda nebus gydoma, kils uždegimas, o vaikas jau pirmaisiais savo gyvenimo metais taps alergiškas žiedadulkėms, dulkių erkėms. Maisto alergija pereina į kitą formą ir, deja, tada išlieka visą gyvenimą", – perspėja gydytoja.

Palyginamieji tyrimai įrodė

Didžiosios Britanijos mokslininkų komanda atskleidė, kad Izraelio vaikai mažiau alergiški žemės riešutams.

Mokslininkai stebėjo ir lygino vaikus, gyvenančius Izraelyje ir jų šalyje. Buvo nustatyta, kad Izraelyje gyvenantieji septynis kartus mažiau alergiški žemės riešutams. Ištyrus jų mitybos įpročius, paaiškėjo, kad riešutus pradėta valgyti labai ankstyvo amžiaus ir dideliais kiekiais.

Tyrimas truko penkerius metus. Per tą laiką vaikams iš Didžiosios Britanijos buvo pradėta duoti žemės riešutų ir pastebėta, kad alergijos šiems riešutams dažnis itin sumažėjo.

"Tėveliai, nusiteikę prieš skiepus, galvoja, kad alergiją skatina būtent vakcinacija. Tai labai didelė klaida ir visiškai nesietini dalykai", – į dar vieną aspektą atkreipia dėmesį gydytoja J.Staikūnienė.

Tyrimais bandyta įrodyti, kad skiepas nuo tuberkuliozės šiek tiek apsaugo nuo maisto alergijos, tačiau tai nepasitvirtino, bet parodė, jog paskiepytiems vaikams ši alergija dažniau nepasireiškė.