Alergijos: modernėja ir diagnostika, ir gydymas, ir ligos valdymas Pereiti į pagrindinį turinį

Alergijos: modernėja ir diagnostika, ir gydymas, ir ligos valdymas

2024-12-26 05:00

Anksčiau alergiškas būdavo vos vienas kitas žmogus, šiandien – daug ir vis daugėja. Polinkis sirgti alerginėmis ligomis dažniausiai yra iš dalies paveldimas, o aplinkos faktoriai – pavyzdžiui, tarša, mityba, fizinis aktyvumas, gretutinės ligos – yra svarbūs genų raiškai.

Alergijos: modernėja ir diagnostika, ir gydymas, ir ligos valdymas
Alergijos: modernėja ir diagnostika, ir gydymas, ir ligos valdymas / Freepik.com nuotr.

Kas yra alergija?

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojo alergologo-klinikinio imunologo Lino Griguolos teigimu, žodį „alergija“ labai daug žmonių supranta skirtingai ir neretai galvoja, kad alergija yra atsakinga už šimtus skirtingų simptomų.

„Iš tikrųjų alergija yra padidėjusio jautrumo reakcija, kai žmogus pradeda per stipriai reaguoti į galimai nepavojingą medžiagą. Tai gali būti žiedadulkės, maisto produktas, vabzdžių nuodai ir t. t. Kodėl? Niekas nežino, bet alergiški žmonės simptomus tikrai jaučia“, – sako gydytojas.

Medikai susiduria su pagrindiniu klausimu: ar iš tikrųjų yra alergija, ar galbūt maisto netoleravimas arba simptomai pasireiškia dėl visiškai kitų priežasčių?

„Turbūt reikėtų pradėti nuo sąvokų: kas yra alergenas, kas – alergeno šaltinis, kas – molekulė? Alergenas – labai didelis ir bendras apibrėžimas, kuris apima ir alergeno šaltinius, ir alergenų molekules. Alergenų šaltinis – tai, kas sukelia alergiją, pavyzdžiui, šuo, žuvis, pienas ir t. t. Alergeno šaltinyje gali būti daugybė skirtingų alergenų, kurie yra mažos molekulės. Pavyzdžiui, esu alergiškas beržo žiedadulkėms, bet esu alergiškas ne pačiai žiedadulkei, o vienai ar kelioms skirtingoms medžiagoms, kurių yra toje žiedadulkėje“, – aiškina L. Griguola.

Alergijoms būdinga pasikartoti, todėl, jeigu jaučiame kokių nors simptomų ir kreipiamės į alergologą, jis visų pirma aiškinsis, ar yra buvę nepageidaujamos reakcijos pasikartojimų. Jei buvo – tikėtina, kad simptomų sukelia koks nors alergenas.

Diagnostikos naujovės

„Alerginės reakcijos skirstomos į keturis pagrindinius tipus, bet dažniausiai susiduriame su dviejų tipų padidėjusio jautrumo reakcijomis: greito tipo alergija – ji dažniausiai siejama su anafilaksija, ir lėto tipo alergija, dažniau susijusi su odos bėrimais, dermatitu, – sako alergologas. – Jei žmogus suvalgė riešutų ir jam staiga užtino akys, pradėjo dusti, atsirado niežtintis odos bėrimas – tai panašu į greito tipo alerginę reakciją. Jeigu valgė riešutus visą savaitę ir gerokai vėliau, praėjus kelioms dienoms, atsirado niežtinčių, ilgai nepraeinančių odos bėrimų, – galvojama apie lėto tipo reakciją. Lėto tipo reakcijos dažniau siejamos su cheminėmis medžiagomis.“

Priklausomai nuo įtariamos alerginės reakcijos tipo, L. Griguolos teigimu, taikomas skirtingas ištyrimas. Įtariant greito tipo alergines reakcijas, gali būti atliekamas odos dūrio mėginys arba įodinis mėginys, o įtariant lėto tipo reakcijas – odos lopo mėginys. Visa tai daug metų naudojama ir įprasta diagnostika.

Teigiamas mėginys nerodo alergijos, tačiau juo identifikuojama imuninė reakcija – įsijautrinimas. Įsijautrinimo stiprumas neturi įtakos simptomų pasireiškimui, jų sunkumui. Tikrai pasitaiko atvejų, kai nustatomas įsijautrinimas, tačiau simptomų jis nesukelia. Todėl tyrimų interpretacijai reikalingas gydytojo vertinimas.

„Į alergijos diagnostiką ateina naujovių, vadinamoji molekulinė alerginė diagnostika, – sako I. Griguola. – Molekulės – dalelės, iš kurių susideda alergenų šaltinis. Su šiuolaikinėmis technologijomis galime nustatyti, ar žmogus jautrus vienai konkrečiai dalelei. Tai visų pirma padeda parengti geresnių rekomendacijų, žmogui detaliau papasakoti apie tikrą jo situaciją. Mums, specialistams, lengviau nuspėti galimą sunkią reakciją, galimas kryžmines reakcijas.“

Pasitelkdamas molekulinę diagnostiką ir alergologijos žinias, specialistas gali numatyti vienokią ar kitokią paciento organizmo reakciją į alergeną ir parengti labiau personalizuotų gyvensenos rekomendacijų.

„Tarkime, vieni baltymai yra atsparūs virškinimui. Vadinasi, jie pakliūva į virškinimo sistemą iki pat žarnyno, iš kur daugiausia įsisavinamos maisto medžiagos, ir gali lemti labai sunkias alergines reakcijas. Jei vis dėlto mūsų virškinimo fermentai sugeba tą baltymą sunaikinti, denatūruoti, jis netenka savybės sukelti alerginių reakcijų, – aiškina L. Griguola. – Kai kurie baltymai atsparūs terminiam apdorojimui. Todėl svarbu žinoti tas baltymų savybes. Jeigu baltymas jautrus terminiam apdorojimui, vadinasi, galiu rekomenduoti žmogui valgyti tą maisto produktą termiškai apdorotą, – toks baltymas jau nesukels alergijos. Jeigu baltymas jautrus virškinimo fermentams, mažai tikėtina, kad jis sukels sunkių alerginių reakcijų, – tai dažniausiai bus lokalios burnos reakcijos, nes burnoje alergenas yra dar nepakitęs ir, kontaktuodamas su burnos gleivine, gali provokuoti vietines alergines reakcijas. Remdamiesi molekulinės alerginės diagnostikos tyrimais, galime pateikti tikslesnių rekomendacijų, išvengti nereikalingos eliminacijos.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbi dalis – gydymas

Alergijos, pasak mediko, gydomos keliais skirtingais principais. Svarbiausia – vengti kontakto su alergenu, tačiau ne visada tai įmanoma. Pavyzdžiui, jei žmogus alergiškas žiedadulkėms, – jos pavasarį ar vasarą skraido aplinkui, jų išvengti neįmanoma.

Kitas gydymo principas yra simptominis. Jeigu pasireiškia simptomų – skiriama lašų, tablečių ar purškalų į nosį, kurie slopina simptomus. Tačiau priežasties tai visiškai neveikia.

Vienas iš pagrindinių alergijos gydymo būdų yra alergenų specifinė imunoterapija, kai žmogaus organizmas specialiais būdais pratinamas vėl normaliai reaguoti į alergeną, kad jis nebeprovokuotų simptomų.

L. Griguola atkreipia dėmesį, kad ne visada teigiami alerginiai testai reiškia alergiją – jie rodo imunologinę reakciją. Jei yra tik teigiamas testas, be jokių simptomų, tai tiesiog imunologinė reakcija, vadinama besimptome sensibilizacija. Taip vyksta, nes organizme, kaip ir visame pasaulyje, nieko nėra paprasto. Vyksta ir tam tikrų reguliuojančių organizmo procesų, kurie atsveria tas alergines reakcijas. Jeigu jie  stipresni nei galima imunologinė reakcija į alergeną, žmogus tiesiog nereaguoja kliniškai. Imunitetas susitvarko, susipranta, kad vis dėlto nereikia švaistyti energijos ir kovoti su tam tikru alergenu.

„Kodėl apie tai kalbu? Tai siejama su gydymu. Jei iš testo rezultatų matau, kad žmogus galbūt jautrus kokiai nors specifinei molekulei, tačiau nejaučia simptomų, niekada nesiūlysiu jam specifinio gydymo, ilgai trunkančių ir sudėtingų metodų, tokių kaip alergenų specifinė imunoterapija, – sako specialistas. – Net jei simptomai silpni, taip pat nesiūlysiu specifinio gydymo. Kodėl? Jei, pavyzdžiui, žmogus jautrus dulkių erkėms, teoriškai galiu parinkti specifinį gydymą, tačiau, kad pasireikštų tokie simptomai kaip čiaudulys ar sloga, reikia labai didelės alergenų koncentracijos. Namuose, kur žmogus gyvena, didelės koncentracijos greičiausiai nebus, tad simptomai gali pasireikšti tik, pavyzdžiui, surbiant namus ar apsilankius kokioje nors aplinkoje, kur labai daug dulkių. Tokiu atveju prioritetas tikrai yra simptominis gydymas. Alergologinis tyrimas naudingas, nes, pagal rezultatus, kartais galime prognozuoti tolesnę ligos eigą.“

Ar skirti specifinį gydymą iš anksto, dar nepasireiškus tikrų simptomų, ar tik tada, kai žmogus jaučia stiprius simptomus, – specialistų diskusijos klausimas. Laikas parodys, kuris būdas tinkamesnis.

Testai – ne visiems

Ar reikia atlikti molekulinius testus kiekvienam, kuris galbūt kam nors alergiškas? L. Griguolos teigimu, tikrai ne. Pradžioje pakaks pokalbio su specialistu ir paprasčiausių tyrimų, kurie greiti ir dažniausiai nemokami.

Tačiau jei specialistas pataria atlikti molekulinius tyrimus, jei yra labai daug įvairių simptomų, jeigu neaiškios buvusios reakcijos arba tiesiog nepavyksta suprasti, kas sukėlė smarkią alerginę reakciją, tokie tyrimai tikrai naudingi. Jie naudingi ir tada, jeigu jau tikrai planuojamas specifinis gydymas. Deja, už šiuos tyrimus kol kas reikia susimokėti – tik tam tikrais išimtiniais atvejais jie atliekami nemokamai. Dažniausiai tada, jei jau buvo labai sunki alerginė reakcija ir žmogus gydomas ligoninėje.

Išaugama, bet ne visada

Dažnai alergologai išgirsta klausimą, ar alergija maistui išaugama. Pavyzdžiui, žmogus negalėjo valgyti pieno produktų ar kiaušinių vaikystėje, nes buvo alergiškas, ir nevalgo jų iki šiol, nors jau yra suaugęs. L. Griguolos teigimu,  manoma, kad dažniausiai alergija pienui, kiaušiniams yra išaugama.

„Tačiau pridurčiau: ne visada, – sako gydytojas. – Kaip minėjau, pienas, kiaušiniai turi temperatūrai, virškinimui atsparių ir neatsparių baltymų. Jeigu vaikas yra jautrus ir stabiliems, pavojingiems tiek kiaušinių, tiek pieno baltymams, ir tiems nestabiliems, mažiau pavojingiems baltymams, tikimybė, kad jis galės naudoti šviežio pieno produktus, yra mažesnė. Jeigu vaikas jautrus tik pieno ar kiaušinių baltymams, kurie neatsparūs temperatūrai ir virškinimo fermentams, tikimybė, kad ateityje jis nebejaus simptomų, kaip sakoma, išaugs alergiją, yra didesnė.“

Tačiau jeigu žmogus tapo jautrus kiaušinių arba pieno baltymams būdamas suaugęs, tikimybė, kad jo organizmas kada nors nustos į juos audringai reaguoti, daug mažesnė.

„Jei atliekame molekulinius testus ir matome, kad vaikas gali vartoti termiškai apdorotą pieną ar kiaušinius, tikrai rekomenduojame tai daryti, nes taip skatinama tolerancija ir yra labai didelė tikimybė, kad ateityje nebereikės tokių didelių intervencijų, vaikas galės gerti šviežią pieną, valgyti mažiau termiškai apdorotus kiaušinius“, – sako L. Griguola.

Anot mediko, visai kitokia situacija, kai kalbama apie tikrąją alergiją riešutams, jūrų gėrybėms, žuviai. Tikra alergija – kai nustatomas įsijautrinimas ir po kontakto pasireiškia simptomų. Jeigu testai teigiami labai stabiliems ir pavojingiems šių alergenų baltymams, tokiu atveju tikimybė, kad žmogus ateityje nebereaguos į tuos baltymus, – praktiškai nulinė.

„Jeigu matome, kad žmogus jautrus temperatūrai ir virškinimui atspariam žuvies baltymui, rekomenduojame vengti net tokio maisto, kuriame gali būti žuvies liekanų, patariame net nebūti aplinkoje, kurioje gaminamas maistas, nes kai kurie baltymai gali būti lakūs. Pavyzdžiui, gaminant žalią žuvį smulkios molekulės aerozolio pavidalu patenka į orą ir, jeigu alergiškas žmogus jų įkvėps, gali patirti net anafilaksinį šoką“, – įspėja gydytojas.

Maisto netoleravimas – ne alergija

Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti žmones sakant, kad jie yra alergiški laktozei. Alergologo teigimu, tai neteisinga. Laktozės netoleravimas yra maisto netoleravimo rūšis. Ji išsivysto dėl to, kad žmogaus organizmas nebeišskiria pakankamo fermento laktazės kiekio, kuris reikalingas visai patekusiai laktozei suskaidyti. Dažniausiai tai atsitinka suaugus – vaikai turi aktyvesnę šio fermento gamybą ir jis skaido pieno cukrų.

„Jei patys to nepadarome, tai padaro žarnyne gyvenančios bakterijos. Deja, kai tai daro bakterijos, tas pieno cukrus – laktozė – skyla į tokias medžiagas, kurios sukelia viduriavimą, pilvo pūtimą. Tai nesunki reakcija, nepavojinga – žinoma, gali būti labai nemaloni, bet gyvybei ji nepavojinga. Tai tikrai ne alergija, nes tai ne imuninė reakcija, o tiesiog negebėjimas skaidyti pieno cukraus“, – aiškina gydytojas.

Ar, esant tokiai situacijai, galėtų kuo nors pagelbėti maisto netoleravimo testas? „Jų metodika yra identiška alerginių tyrimų metodikai, tačiau jais tiriamas visiškai kitas dalykas, – sako L. Griguola. – Kaip minėjau, imuniteto pagrindinė funkcija yra atpažinti, kas yra svetima. Visi maisto produktai tikrai nesutampa su mūsų organizmo sudėtimi, tad visiškai natūraliai mūsų imunitetas atpažįsta kiekvieną maisto baltymą ir formuoja kokios nors rūšies imunitetą. Dažniausiai toks imunitetas nulemia signalą nekovoti ir būtent tokį atsaką turėtume vystyti. Jei mūsų organizmas iš tikrųjų pradėtų kovoti su visu įmanomu maistu, gimtume ir nuo sunkių žarnyno uždegimo reakcijų greitai numirtume.“

Maisto netoleravimo testai, anot pašnekovo, iš esmės tiria natūralią organizmo reakciją, fiziologinį procesą.

„Taip, kartais galima pritempti juos prie kokių nors simptomų. Žmonės sako, kad, pradėjus laikytis dietos pagal maisto netoleravimo testo rezultatus, pagerėja savijauta. Dažnai tai vyksta dėl to, kad smarkiai pagerėja mitybos kokybė, ji tampa įvairesnė, sumažėja greitai virškinamų angliavandenių, mažiau pučia pilvą. Kai žmogus sveikiau valgo, jis geriau jaučiasi. Čia didžiausias maisto netoleravimo testo pranašumas“, – sako specialistas.

Kada kreiptis pagalbos?

Ar dėl kiekvieno simptomo, kuris skatina įtarti alergiją, reikia kreiptis į alergologą? L. Griguolos teigimu, tikrai ne.

„Žinoma, nekalbu apie sunkias alergines reakcijas, kai prarandama sąmonė, kai sutinstama po kokio nors kontakto. Jau po pirmojo tokio epizodo tikrai kreipkitės į specialistą, – akcentuoja alergologas. – Tačiau jei simptomai nestiprūs: pavasarį atsiranda čiaudulys, sloga, truputėlį kosima, o rudenį tai praeina, tikrai nebėkite pas alergologą. Jei tai kartojasi antrus, trečius metus iš eilės, ypač jei simptomai kasmet stiprėja –  vertėtų apsilankyti.“

Dažniausi alergijos simptomai: 

– Čiaudulys;

– Vandeninga sloga, nosies užgulimas;

– Uoslės praradimas;

– Akių paraudimas, ašarojimas;

 Bėrimai, patinimai, odos niežulys;

– Sausas kosulys, dusulys;

– Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, skausmai;

– Galvos skausmai, svaigimas;

– Sumažėjęs kraujospūdis.

Dažniausiai alergiją sukelia:

– Maisto produktai;

– Žiedadulkės;

– Namų alergenai (dulkės, pelėsis, pagalvių plunksnos);

– Naminiai gyvūnai (katės, šunys ir kt.);

– Buityje naudojamos cheminės medžiagos;

– Kosmetikos priemonės;

– Vaistai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų