Suteikė viltį sugrįžti į profesionalų sportą: Austėjos organizmas su uždegimais beveik nekovojo

Ligos simptomai, kuriuos jautė Austėja, buvo įvairūs: jai nuolat skaudėjo galvą, vargino irzlumas ir nuovargis. Patyrusi dar vieną traumą, mergina nusprendė apsilankyti pas gydytoją, kuris nieko nelaukdamas atliko magnetinį galvos rezonanso tomografijos tyrimą. „Gydytojas įtarė, kad galvoje gali būti auglys, o aplink jį kaupiasi skysčiai. Jis paragino nedelsti ir vykti į Kauno klinikas“, – prisimena ji. 

Atlikus išsamius pacientės sveikatos būklės tyrimus, įtarimai pasitvirtino – jai diagnozuota hemangioblastoma – labai retas kraujagyslinės kilmės gerybinis navikas, sudarantis vos 2 proc. visų centrinės nervų sistemos navikų. Pasak Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos gydytojo neurochirurgo Karolio Bareikio, pagrindiniai šios ligos simptomai – rytinis pykinimas ir galvos skausmas. „Jais ir skundėsi pacientė Austėja“, – sako gydytojas.

Nepaisant to, kad navikas – gerybinis, tokie dariniai visada yra pavojingi ir turi būti pašalinti kuo skubiau. Geriausias hemangioblastomos gydymo būdas – chirurginis, todėl Kauno klinikose Austėjai atlikta naviko šalinimo operacija. „Šis navikas pacientės galvoje spaudė smegenėles, sukėlė aplinkinę smegenų edemą (pabrinkimą). Pacientę reikėjo operuoti kuo greičiau, siekiant pašalinti edemą ir atstatyti smegenėlių funkciją“, – sako Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Arimantas Tamašauskas.

Šiek tiek buvo keista, kad organizmas pasidarė jautrus. Mane kankino nuolat atsinaujinantys uždegimai, o organizmas su jais beveik nekovojo. 

„Remiantis moksliniais tyrimais, kuo daugiau naviko ląstelių pašalinama, tuo geresnių prognozių galima tikėtis ateityje. Šie navikai beveik neturi infiltravimo, mitozių, netinkamo augimo, dauginimosi ar kitų piktybiškumo požymių ir pagal Pasaulines Sveikatos Organizacijos (PSO) klasifikaciją traktuojami kaip žemiausio piktybiškumo laipsnio, todėl turi geriausią prognozę. Pagrindinis hemangioblastomos operacijos tikslas – pašalinti visą naviką kuo mažiau pažeidžiant aplinkinius audinius“, – antrina K. Bareikis.

Prof. habil. dr. A. Tamašauskas priduria, kad šios operacijos turi būti atliekamos ypatingai tiksliai, todėl jų metu naudojamos pačios inovatyviausios priemonės. „Naviko, esančio smegenyse, šalinimo operacijos yra rizikingos. Dėl to jų metu naudojamos moderniausios technologijos: neuronavigacija, magnetinio rezonanso vaizdų integravimas ir atvaizdavimas operaciniame mikroskope realiuoju laiku, intraoperacinis ultragarsas, ultragarsinis siurblys saugiam naviko šalinimui“, – apie operacijos sudėtingumą kalba klinikos vadovas.

Nors operacija buvo sudėtinga, tačiau vyko sklandžiai, o po jos Austėjos būklė sparčiai pagerėjo. „Šiuo metu pacientė jaučiasi puikiai ir palengva grįžta į aktyvią fizinę veiklą bei treniruotes, – pastebi K. Bareikis. – Nors prognozės geros, tačiau visada išlieka minimali naviko atsinaujinimo rizika, todėl jai reikės nuolat kartoti radiologinius tyrimus.“

Austėja neslepia, kad dėl dažnai patiriamų traumų treniruočių metu jai operacijos atliekamos dažnai, tačiau šį kartą mergina jautė nerimą. „Pasitikėjau gydytojais ir žinojau, kad jie – pati geriausia komanda mano ringo kampe, – šypsosi Austėja. – Jau kitą dieną po operacijos galėjau lėtai keltis iš lovos, vaikščioti. Visą gyvenimą būsiu dėkinga prof. habil. dr. A. Tamašauskui, K. Bareikiui ir visiems kitiems gydytojams bei slaugytojoms už išgelbėtą gyvybę ir  sugrąžintą viltį grįžti į sportą.“

K. Bareikis priduria, kad chirurginiu būdu pašalintas navikas – tik dalis viso kompleksinio gydymo: „Kiekvienas paciento gydymo žingsnis turi būti saugiai ir profesionaliai atlikta. Skyrių ir operacinės slaugytojos, pagalbinis personalas, gydytojai anesteziologai-reanimatologai, reabilitologai, patologai, radiologai, onkologai ir kiti specialistai sudaro visą komandą, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti patį efektyviausią ir saugiausią gydymą kiekvienam Kauno klinikų pacientui“.

Kaip praneša gydymo įstaiga, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinika – neurochirurgijos pradininkė Lietuvoje. Čia gydoma apie 50 proc. Lietuvos pacientų, kuriems reikalinga neurochirurginė pagalba, tarp jų – beveik visi sunkiausiomis neurochirurginėmis ligomis sergantys suaugusieji ir vaikai. Kiekvienais metais čia operuojama apie 300 galvos smegenų navikų, tarp kurių pasitaiko apie 5-6 pacientai, kuriems diagnozuota hemangioblastoma.