64-erių Klaipėdos rajono gyventojas LNK žurnalistams pasakojo, kad širdis jam streikavo gan ilgai.

„Vienas daktaras vienokius vaistus, kitas – kitokius. Ir širdžiai dieną lyg ir nieko nebūdavo, bet vakare labai sutrikdavo širdies ritmas. Negalėjau netgi miegoti. Atrodo, kad širdis iššoks lauk“, – kalbėjo Vaclovas Šiaulytis.

Vyrui diagnozuotas prieširdžių virpėjimas – dažniausiai pasitaikantis širdies ritmo sutrikimas.

„Net apie 40 proc. ligonių iš pradžių nejaučia šito ritmo sutrikimo. Jų skaičius yra milžiniškas. Suskaičiuoti nelabai galima, bet, tarkime, šiai dienai yra minima, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, mažiausiai 100 tūkst. žmonių turi šią problemą“, – situaciją komentavo kardiologas-elektrofiziologas Aušrius Poviliūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Teigiama, kad kas trečias žmogus per gyvenimą tai patiria bent kartą ir ne visiems padeda medikamentai ar gyvenimo  būdo pokyčiai. Medikai prieširdžių virpėjimą vadina tyliuoju žudiku.

„Skaičiuojama, kad nuo 30–40 proc. visų insultų, kurie įvyksta pasaulyje, kaip komplikacija yra šitie ritmo sutrikimai. Tai yra milžiniški skaičiai. Tai komplikacija, kuri jeigu nenužudo žmogaus, tai sugriauna visą likusį jo gyvenimą“, – teigė A. Poviliūnas.

Vaclovas tapo pirmuoju Klaipėdos universiteto ligoninės Širdies aritmijų centro pacientu, kuriam prieširdžių virpėjimas gydytas kitaip.

„Kitas gyvenimas, prašvito akys, atrodo, kad kitaip jaučiuosi. Gali vaikščioti, nebedusina. Jautiesi kitaip“, – apie gydymą pasakojo Vaclovas.

Vaclovui ir dar dviems pacientams ligoninėje su specialia amerikietiška, sertifikuota įranga atliktos plaučių venų izoliacijos procedūros, kai širdies raumuo veikiamas elektros srove. Anksčiau tai daryta šalčiu arba karščiu.

Tai komplikacija, kuri jeigu nenužudo žmogaus, tai sugriauna visą likusį jo gyvenimą.

„Prišaldydami vietas širdyje, kur venos suteka į širdį, mes turėdavome užtrukti apie 20 minučių, tai yra, kiekvienai venai būdavo reikalingas keturių minučių šaldymas, tuo tarpu dabar tai užtrunka gerokai trumpiau. Ir mums praktiškai vien poveikio laikas sutrumpėja iki kelių minučių. Vietoj 20 minučių, mes galime užtrukti vieną dvi minutes“, – sakė Širdies aritmijų centro vadovas Jonas Jarašiūnas.

Procedūra, kai širdies raumuo veikiamas elektros srove, – naujovė. Pasaulyje ji pradėta taikyti prieš porą metų.

„Tie elektrodai yra prispaudžiami prie širdies sienelės, prieširdžio sienelės, leidžiama elektros srovė ir izoliuojamos plaučių venos elektriškai, tarsi padaromas barjeras, kad impulsas nebegalėtų plisti“, – aiškino J. Jarašiūnas.

Įsitikinta, kad dėl to laimi pacientas – kuo trumpiau medikai užtrunka kairiajame prieširdyje, tuo mažesnė komplikacijų ir insulto rizika.

„Ilgai būnant širdies kamerose, gali susidaryti trombai, gali nukeliauti į smegenis ir įvykti insultas. Kuo mes trumpiau užtrunkame širdies kameroje, tuo procedūra yra saugesnė. Ir galų gale mes greičiau galime atlikti procedūrą ir padėti daugiau pacientų“, – tikino Širdies aritmijų centro vadovas.

Klaipėdos rajono gyventojas sakė, kad pačios procedūros jis ilgai laukė.

„Laukiau porą metų. Reikia laukti. Kol patenki kardiologą, tai čia yra problemų pas mus sveikatos sistemoje“, – teigė Vaclovas.

Kai kur eilės pas kardiologus, gydančius prieširdžių virpėjimą, – dar ilgesnės. Laukti tenka iki ketverių metų.

„Naujas metodas mums leis atlikti daugiau procedūrų. Tikimės, kad tos eilės sutrumpės. Tai pat, aišku, reikia ir kitų dalykų greta to. Galbūt didesnio finansavimo ir Ligonių kasų dėmesio šiai sričiai“ – pareiškė J. Jarašiūnas.

Kol kas Klaipėdos universiteto ligoninės Širdies aritmijų centre yra tik viena operacinė. Jeigu bus antra, per metus bus galima atlikti apie 100 prieširdžių virpėjimo gydymo procedūrų.