Nepatogi šio amžiaus tiesa: senstame ir kvailėjame anksčiau? Pereiti į pagrindinį turinį

Nepatogi šio amžiaus tiesa: senstame ir kvailėjame anksčiau?

2025-01-06 00:41 kauno.diena.lt inf.

Mokslininkai stebi, kad žmonių smegenys nebeveikia taip, kaip veikė anksčiau, praneša LNK.

Nepatogi šio amžiaus tiesa: senstame ir kvailėjame anksčiau?
Nepatogi šio amžiaus tiesa: senstame ir kvailėjame anksčiau? / Asociatyvi freepik nuotr.

„Žmogus – labai dinamiška būtybė. Kaip ir visos gyvos būtybės, jis linkęs prisitaikyti“, – sakė Neurologijos profesorius Dalius Jatužis.

Prarandama nemažai gebėjimų. Per dešimtmetį ypač suprastėjo žmonių atmintis, laiko planavimo ir loginiai įgūdžiai. Tai vyksta ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Tyrimai rodo nepatogią tiesą – daugelis žmonių negeba išspręsti pradinių klasių matematikos uždavinių.

„Matematiniai gebėjimai, teksto suvokimo – atitinka dešimtmečius. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną tik tokio lygio įgūdžius mes ir naudojame“, – vardijo neuromokslininkė prof. Urtė Nenuškytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Smegenų priešu čia tampa technologijos. Dėl jų žmonės nebeskaičiuoja mintinai, nebeturi įsiminti maršrutų, naudotis žemėlapiais. Smegenys naudojamos vis mažiau.

„Esame išvažiavę iš realaus gyvenimo į skaitmeninį pasaulį. Tai yra blogas dalykas. Kaip ir, sakykime, skanu desertas. Jei mes maitinsimės tik desertais, visa kitą paminsime, puikiai žinome, kuo tas gresia“, – kalbėjo Neurologijos profesorius.

„Ateina vis daugiau technologijų, kurios dalį problemų sprendimo, ypač matematinių gebėjimų, taip pat net ir teksto suvokimą, tam tikromis prasmėmis, perima iš žmonių ir žmonėms tie įgūdžiai yra nebereikalingi“, – teigė prof. U. Nenuškytė.

Randama ir struktūrinių pokyčių smegenyse, artimų senėjimui, kuriuos gali paskatinti tie patys minėti dalykai.

Mokslininkai stebi, kad keičiasi ir žmonių smegenų struktūra. Dėl to žmogus pradeda senti anksčiau. „Aplink smegenų jungtis yra labai daug struktūrų. Randama ir struktūrinių pokyčių smegenyse, artimų senėjimui, kuriuos gali paskatinti tie patys minėti dalykai – dėmesio fragmentacija, perteklinis pagalbinių priemonių, informacijai gauti, naudojimas“, – aiškino prof. D. Jatužis.

Spėjama, kad dėl to gali atsirasti dabar dar nežinomų ligų. „Kaip tai paveiks mus, žmones, kaip būtybes, iš tikrųjų dar sunku atsakyti, bet negalima atmesti, kad atsiras ir naujos ligos“, – akcentavo Neurologijos profesorius.

Tyrimai rodo, kad gebėjimus praranda ne tik suaugę – ypač mažėja moksleivių raštingumas. „Vaikai rašydami daro žymiai daugiau klaidų, negu darydavo anksčiau. Ir daro klaidas ne tik įsimintinos rašybos žodžiuose, bet tokias klaidas, kad neparašo galūnių, praleidžia žodžius“, – vardijo Vilniaus Šolomo Aleichemo Ort gimnazijos direktorė Ruth Reches.

Kaip ir suaugusiųjų, taip ir vaikų dėmesį blaško technologijos, o smegenys aptingsta. „Jiems reikia vis naujos ir naujos informacijos, o kai mes skaitome knygas, to nėra. Ir todėl yra sudėtinga skaitant knygas suprasti, ką jie skaito“, – pridūrė pašnekovė.

Nyksta ir rašymo ranka įgūdžiai. „Bet ir vaikai šiandien gal ir pritingi rašyti. Kiek dabar vaikų rašo dienoraščius ar ką nors? Nors yra labai gražių gražių filmų, kaip vaikai rašo dienoraščius“, – sakė Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos direktorė Kristina Gudelienė.

Nors technologijų amžiuje užaugę vaikai vis sunkiau valdo dalį įgūdžių, pedagogai įsitikinę, kad jie nėra pasmerktoji karta. „Tie vaikai – komunikabilūs, išsilavinę. Malonu su jais bendrauti, mandagūs“, – pabrėžė K. Gudelienė.

Pusės pasaulio šalių, ketvirtadalio suaugusiųjų yra prastesni nei dešimties metų vaikų. Anot tyrimo, iš 25 šalių protingiausia – Japonija. Lietuva užima 23-iąją vietą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų