Gavote siuntimą pas specialistą – keliausite pirmą kartą. Vieni tokiam vizitui ruošiasi atsakingai, atlieka kone tyrimą ir tik išsirinkę konkretų gydytoją registruojasi, kita dalis žiūri paprasčiau.

Sutikta moteris pasakojo, kad netikrina pavardės ar vardo, dažniausiai žiūri pagal laiką – kur greičiau.

„Atsiliepimus tikrai skaitau, nes man atrodo, kad tai labai svarbu, kai sveikatą patiki kitam žmogui“, – teigė kita sutikta moteris.

„Pincetas.lt, kur stažavosi, ką mokėsi“, – apie tai, kur tikrina gydytojus, pasakojo sutiktas vyras.

„Kuris laisvas, pas tą ir registruojuosi“, – sakė kita moteris.

Taip ir nusidriekia eilė prie mėgstamų, puikiai įvertintų, populiariausių gydytojų.

Visgi Sveikatos ministerija tokią tvarką užsimojo pakeisti.

„Pasiūlytų galimybę pacientams registruotis tik pas gydytoją specialistą, nepasirenkant konkrečios gydytojo pavardės“, – teigė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Trumpiau tariant, pacientai bus registruojami „į kabinetą, o ne pas konkretų specialistą“.

Taip įstaigos savo noru jau gali registruoti nuo balandžio 15 dienos. Kol kas tai tik eksperimentas, bet nuo rezultatų priklausys, ar tokia tvarka galėtų likti.

„Pirminis mūsų tikslas – sumažinti eiles gydymo įstaigose“, – tikino M. Jakubauskienė.

„Šiek tiek sumažintų, nes dabar didesnė eilė kaupiasi pas konkretų specialistą, o kiti neturi darbo“, – sakė Lietuvos Medikų Sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

Tokiam eksperimentui ruošiasi ir viena didžiausių įstaigų – Santaros klinikos.

„Vykdome techninius pasiruošimus. Kai tik bus pasirengta, informuosime visuomenę“, – tiek atrašė žurnalistams Santaros klinikos.

„Iki galo nėra aiškumo, kokia nauja tvarka bus. Jeigu tai yra kaip alternatyva, tai gerai, ne visiems žmonėms yra svarbi specialisto pavardė, ne visi žino, svarbu pakliūti pas tam tikrą gydytoją specialistą. Tačiau, jeigu nebebus pateikiama pavardžių iš viso, tai būtų neatitikimas šiuo metu galiojančiam Paciento teisės ir žalos atlyginimo įstatymo nuostatai“, – aiškino Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.

Šiaulių ligoninės vadovas tokį modelį palaiko, sako, kad bus geriau ir gydytojams, ir pacientams.

„Mano darbinė patirtis buvo šalyje, kur tokia tvarka ir taikoma daug metų – Skandinavijos šalyse, Švedijoje, tvarka tikrai nediskriminacinė, veikia puikiai“, – tvirtino Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.

LNK stop kadras.

Apie kokią ir kieno diskriminaciją kalbama?

„Yra nediskriminuojamas specialistas, kiekvienas diplomas lygus diplomui“, – aiškino M. Pauliukas.

Anot Šiaulių ligoninės direktoriaus, didelę įtaką, kokį gydytoją renkasi, daro socialiniai tinklai.

„Pastebime labai dažnai pavardes, kurios figūruoja socialiniuose tinkluose, ir automatiškai žmonės kažkodėl renkasi vieną arba kitą“, – kalbėjo M. Pauliukas.

„Pasirinkimas registruotis pas gydytoją nepasirenkant konkrečios pavardės daugiau galioja, kai pirmą kartą pacientas kreipiasi ir kai ne visada svarbus tas pirminis pasirinkimas“, – aiškino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

„Ministerija iš savo pusės žiūri, bet rinkdamasis vis tiek norėsiu žinoti, pas ką einu“, – teigė gyventojas.

„Norėtųsi turėti pasirinkimo laisvę“, – antrino jam kita gyventoja.

Medikų sąjūdis mato ir tam tikrų trūkumų.

„Neugdytų kompetencijų, nes nebūtų dėl ko stengtis. Lietuvos medikų sąjūdžio pozicija yra, kad už kompetencijas turėtų būti užmokama, ir jeigu žmogus nori pakliūti pas išskirtinį gydytoją, jis turėtų sumokėti“, – sakė Lietuvos Medikų Sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pacientų asociacijos sako, kad neturint galimybės pasirinkti, pasitaikytų ir nepriimtinų situacijų.

„Moterys konsultacijai pas ginekologą, dalis tikrai neina pas vyrus, ir gali susidaryti paradoksali situacija, kad užsiregistruoji pas nežinomą ginekologą, nueini, o ten tavo kaimynas. Tikrai nelabai pageidaujama situacija“, – kalbėjo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė.

Kai kurie pacientai atviri – nebūtų patenkinti, jeigu pakliūtų pas gydytoją užsienietį.

„Nežinia, ką jis ten baigęs, gal pas kokį nors ir nedrįsčiau eiti“, – sakė moteris.

„Kad sakytų, jog nenori pas užsienietį, to nepastebėjome, nebent tai būtų kalbos dalykai“, – tvirtino Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė.

Kai pacientas serga lėtinėmis ligomis, reikalingas ilgalaikis stebėjimas, ar ir čia būtų kaip loterija? Kuris gydytojas priims šį kartą?

„Tuomet, kai pacientas gauna stebėjimo paslaugas, serga lėtinėmis ligomis ir nuolat lankosi pas gydytoją, tada palaikome principą, kad pacientas lankytųsi pas tą patį gydytoją, kuris žino jo ligos istoriją“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministrė.

Jeigu toks kelis mėnesius truksiantis eksperimentas pasiteisins, ministrė svarsto, kad toks registravimo modelis būtų taikomas ir kitose gydymo įstaigose.