Į Šiaulių ligoninę nušalusiomis kojomis Marytė pateko prieš savaitę. Moteris pasakojo, kad susipyko su draugu, tad liko nakvoti lauke.
„Atsiguliau po krūmu, jau turėjau ir patalynę, ir viską – buvau pasiruošusi. Užėjo lietus ir užėjo šaltis, viskas, kur dingti? Pasekmes turiu“, – pasakojo Marytė.
Viena koja nušalo stipriai, kitoje pašalo tik vienas pirštas. Ar teks amputuoti dalį pėdos, kol kas nežinoma. Anot gydytojų, nušalimų pasekmės paaiškėja tik po kurio laiko.
„Nušalimo gylis dažniausiai paaiškėja po savaitės, nes šviežiai atvykus jo nusakyti negalime – negyvybingi audiniai išryškėja tik po savaitės“, – aiškino laikinasis Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro vedėjas Gintautas Mickevičius.
„Nejutau nieko, o dabar jaučiu. Dabar neskauda“, – sakė Marytė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ilgiau ligoninėje gydomas Vilmantas. Vyras drėgnas kojas pašalo eidamas namo. Deja, vien nušalimu jis neatsipirks – vyrui jau amputuotas vienas kojos pirštas.
„Koja buvo ilgokai įmerkta į vandenį, kol parėjau. Buvo šaltukas, pirmieji tie šalčiai – taip ir gavosi. Įslydau į griovį ir viskas“, – pasakojo Vilmantas.
Šiaulių ligoninėje šiuo metu dėl nušalimų gydomi penki žmonės – trys moterys ir du vyrai. Didžioji dalis jų patyrė pėdų nušalimus, vienas – rankų. Visi pacientai nedirbantys.
„Du iš nušalusiųjų yra asocialūs asmenys be gyvenamosios vietos. Taip pat lengviau nušąla vyresni žmonės, kurių kraujotaka prastesnė“, – teigė G. Mickevičius.
Nušalimus pagreitina ir alkoholis – apsvaigę žmonės nejaučia nei šalčio, nei skausmo, kartais net užmiega ant sniego.
„Speigo nebuvo, pats buvau apšilęs. O ką, ką čia išgalvosi, buvo kaip buvo“, – sakė Vilmantas.
„Esame turėję atvejų, kai ir normalus, padorus žmogus, padauginęs alkoholio, užmigo pusnyje. Tuomet teko operuoti rankas dėl plaštakų nušalimo“, – pasakojo G. Mickevičius.
Anot gydytojų, rankas dažnai pašąla ir žvejai.
„Pagauti azarto žmonės žvejoja tokiame šaltyje ir apšąla. Turėjome kolegą, kuris išvyko į Švediją pažvejoti ir apšalo pirštus“, – teigė G. Mickevičius.
Svarbiausia – tinkama apranga ir šiltos pertraukėlės. Ypač svarbūs ir batai, o nuo šalčio gerai saugo vilnonės kojinės. Anot žvejų, būtent šilti drabužiai jiems neleidžia sušalti.
„Nėra blogo oro – yra bloga apranga. Pilnos parduotuvės gerų drabužių“, – sakė žvejys.
„Ne, nešalta. Būtų šalta – eičiau namo“, – teigė kitas.
„Ranka plika, bet pripranta. Jeigu išeini pirmą kartą – tada taip, ilgiau pabuvus pradeda šalti, bet tada įkiši į kišenę ar užsimauni pirštinę“, – pasakojo trečas žvejys.
Nuo nušalimo žvejus gelbsti judėjimas. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie sėdi vietoje, iš tiesų kas 10 minučių keičia savo buvimo vietą – pasivaikšto, prasimankština.
„Vaikštome, judame, gręžiame eketes, einame, ieškome ešeriukų“, – sakė vyras.
„Jeigu tris valandas sėdėtum vienoje vietoje, aišku, sušaltum, bet vaikštai, gręži eketes ir sušyli“, – aiškino kitas.
Šiemet šaltis jau pareikalavo pirmųjų aukų. Savaitgalį Rokiškio ir Tauragės rajonuose rasti mirtinai sušalę vyrai. Vilniuje ligoninėje mirė 35 metų moteris – iš namų atvežta dėl bendro kūno atšalimo ji buvo paguldyta į Reanimacijos skyrių, tačiau medikams jos gyvybės išgelbėti nepavyko.
(be temos)