Rezidentūros studijos: penki į vieną vietą

Daugiausia paruošia Kaunas

Lietuvoje yra dvi medikų gydytojų ir odontologų kalvės – daugiausia šių sričių specialistų paruošiantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) Kaune ir Vilniaus universitetas (VU). Balandžio 20 d. švietimo, mokslo ir sporto (ŠMS) ministrės Jurgitos Šiugždinienės įsakymu patvirtintas šiemetis VF rezidentūros studijų vietų skaičius ir šių vietų paskirstymas universitetams pagal specialybes. Įsakymu patvirtinta, kad LSMU šiemet skiriama 191 VF žmogaus medicinos ir odontologijos rezidentūros vieta, VU – 186.

Universitetai iš esmės savarankiškai apsisprendė, kiek rezidentų priims į VN vietas. LSMU jų šiemet priima beveik devynis kartus daugiau nei VU: LSMU – 103 (ES piliečius) ir septynis (užsieniečius ne ES piliečius), o VU – vos dvylika (iš viso).

Kaip pastebi medicinos studentų ir rezidentų organizacijų atstovai, metai iš metų Lietuvoje išlieka ta pati problema: kadangi į VF rezidentūros vietas pretenduoja ne tik VF, bet ir VN šešerius metus trunkančias medicinos studijas baigę asmenys, kurie patys mokėjo už mokslą, susidaro didelis konkursas stojančių į VF rezidentūros studijų vietas.

„Per abu universitetus, VU ir LSMU, kasmet priimama apie 150 studentų į VN šešerius metus trunkančias medicinos studijas. Rezidentūros vietų skaičius tvirtinamas atsižvelgiant tik į VF vietų skaičių. Todėl pretenduojančių į rezidentūros vietas daug daugiau nei baigiančių medicinos studijas VF vietose – taip atsiranda nemaža konkurencija. Dalis medicinos studijų universitetų absolventų, baigusių šešis medicinos studijų kursus, neįstoja į rezidentūrą“, – susidariusią situaciją aiškino gydytojus rezidentus vienijančios Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos narė Agnė Bubilaitė.

Agnė Bubilaitė. VU Medicinos fakulteto arch. nuotr.

Kaitaliojo mokamas vietas

VN rezidentūros studijos JGA atstovams apskritai atrodo ydingas dalykas. „Daugelyje šalių jų nebėra. Ne visai sąžininga, kai į trokštamą specialybę gali įstoti tik už tai susimokėdamas“, – pastebėjo A.Bubilaitė.

Kitas dalykas, į kurį ji atkreipė dėmesį, – VN rezidentūros vietų skaičiaus kaitaliojimas.

„Šiais metais buvo didelis skandalas dėl dermatovenerologijos specialybės VN rezidentūros vietų. Pernai ir užpernai LSMU dermatovenerologijos rezidentūros studijų programai būdavo skiriama viena valstybės finansuojama vieta ir apie vienuolika dvylika – nefinansuojamų. Taip įstodavo gana daug žmonių, kurie galėjo sau leisti mokėti už studijas. Šiemet vėl, nepaisant to, kad neprognozuojamas dermatovenerologų trūkumas, LSMU buvo numačiusi priimti vieną žmogų į VF vietą ir šešis – į VN vietas. Kilo triukšmas, kai VN vietų skaičius staiga pasikeitė: nuo šešių jis sumažėjo iki dviejų“, – pasakojo rezidentų atstovė.

Ji įvardijo ir kitą trūkumą – rezidentūros vietų skaičius skelbiamas likus vos mėnesiui iki priėmimo į rezidentūrą. „Ir jeigu tie skaičiai smarkiai keičiasi: kelerius metus į tą specializaciją buvo priimama po dvylika žmonių (įskaitant VN vietas), žmonės ten planavo stoti ir galbūt pagrįstai tikėjosi, kad bus priimti, o dabar lieka dvi trys tokios vietos sąraše, kaip žmogui planuotis artimiausius metus? Nuo trečio ketvirto kurso medicinos studentai tikslingai siekia tam tikros specialybės, tačiau išeina taip, kad jie iki paskutinės minutės nežino, kiek vietų tais metais bus jų norimos specialybės rezidentūros studijų programoje“, – teigė A.Bubilaitė.

Pasirinkimas: tiek JGA, tiek kai kuriems medikus ruošiančių universitetų atstovams valstybės nefinansuojamos rezidentūros studijos atrodo ydingas dalykas, tikimasi, kad ateityje jų nebeliks. Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasak jos, vietų skaičius skirtingose rezidentūros studijų programose turėtų būti žinomas ar bent jau numanomas prieš vienus, pageidautina – prieš dvejus metus, iki prasidedant priėmimui. „Nenormalu, kad studentai, likus vos mėnesiui laiko iki motyvacinio pokalbio, sužino apie skirtingų specialybių rezidentūros vietų skaičių“, – apibendrino pašnekovė.

Ribotas rezidentūros vietų skaičius nutraukia nuoseklų medikų ruošimo procesą, nes tai skatina dalį studentų rezidentūros studijas rinktis svetur.

Šešerių metų mažai

Medicinos studentai taip veržiasi į rezidentūrą dėl to, kad, baigę ankstesnį studijų etapą, t.y. šešerius metus studijavę mediciną, jie gali atlikti labai ribotas funkcijas. Baigę šešis medicinos studijų kursus universitete gauna medicinos gydytojo be jokios specializacijos licenciją.

„Dažniausiai žmonės, turintys šią licenciją, įsidarbina ligoninių priėmimo skyriuose. Jie paprastai gali dirbti tokius darbus, kur reikia gydytojo specialisto priežiūros. Gali dirbti gydytojo asistentais, bet savarankiškos veiklos vykdyti negali. Taigi, lieka ne tiek daug galimybių įsidarbinti po šešių medicinos studijų kursų“, – pasak A.Bubilaitės, mediko, nebaigusio rezidentūros studijų, karjeros galimybės minimalios.

Diskusijų kelia ir vietų skirtingose rezidentūros studijų programose skaičius. Daugiausia asmenų priimama į šeimos medicinos rezidentūros studijų programą: LSMU šiemet jų priima 42 į VF vietas ir šešiolika – į VN, o VU – atitinkamai 38 ir vienas. Antroje vietoje – anesteziologijos ir reanimatologijos rezidentūros studijų programa (per abu universitetus į VF ir VN vietas iš viso priimami 33 asmenys. Toliau rikiuojasi šios programos: vidaus ligų – atitinkamai priimami 32 asmenys, skubiosios medicinos – 25 ir psichiatrijos – 24. Tačiau prie šio skaičiaus pridėjus devynias vietas, skiriamas vaikų ir paauglių psichiatrijai, galima sakyti, kad į dvi atskiras psichiatrijos srities rezidentūros studijų programas priimami 33 asmenys. Alergologų ir klinikinių imunologų – trys, vaikų ligų ir neonatologų – keturi.

Vienas iš punktų, kuriuo remiamasi nustatant skirtingų gydytojų specialistų poreikį Lietuvoje, – Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) skaičiavimai.

„STRATA alergologų ir klinikinių imunologų trūkumo neprognozuoja. Tačiau neonatologų trūkumas prognozuojamas, todėl manytina, kad jų į rezidentūros studijas turėtų būti priimama daugiau. Kita vertus, prognozuoti labai sudėtinga. STRATA negalima pasitikėti aklai – ji netobula, reikėtų pašalinti tam tikrus trūkumus“, – įsitikinusi A.Bubilaitė.

STRATA prognozės trūkumais pašnekovė įvardijo tai, kad ši prognozė sudaroma neatsižvelgiant į tai, kiek gydytojų ir kokių krūviu dirba privačiame sektoriuje, koks gydytojų poreikis tame sektoriuje bus ateityje. Sudarant STRATA prognozę, neatsižvelgiama ir į sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą, dėl kurios turėtų keistis tam tikrų specializacijų gydytojų poreikis.

Nori žinoti iš anksto

JGA pozicijai antrina Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) atstovai. Šios asociacijos prezidentė Auksė Ramaškevičiūtė įsitikinusi, kad rezidentūros vietų skaičius turi būti skelbiamas kuo anksčiau. „Būtų idealu, jei jau stojant į medicinos studijas būtų žinomas specialistų poreikis po šešerių metų ir studentas visų studijų metu galėtų tikslingai ruoštis norimai specializacijai. Dabar studentas, likus kelioms savaitėms iki motyvacinių pokalbių, gali sužinoti, kad jo norimos rezidentūros krypties vietų šiemet galbūt iš viso nėra“, – pastebėjo A.Ramaškevičiūtė.

Jos įsitikinimu, rezidentūros vietų skaičius mūsų šalyje nepakankamas.

„Kiekvienas medicinos studijas baigiantis studentas privalo turėti užtikrintą rezidentūros vietą Lietuvoje: ribotas rezidentūros vietų skaičius nutraukia nuoseklų medikų ruošimo procesą, nes tai skatina dalį studentų rezidentūros studijas rinktis svetur. Tačiau universitetai savo nuožiūra į medicinos studijas priima studijuoti studentus į VN vietas, taip iškreipdami realų medikų poreikį. Dėl to vėliau susiduriame su problema: rezidentūros vietų visiems studentams neužtenka, nes Lietuvoje nėra tokio specialistų poreikio, kiek jų paruošiama, o valstybė finansuoja tik jai reikalingus specialistus“, – atkreipė dėmesį LiMSA prezidentė.

Pajėgos: šešerius metus mokęsi medicinos ir įgijusieji medicinos gydytojo licenciją laukiami ligoninių priėmimo skubios pagalbos skyriuose, tačiau daug funkcijų jie negali atlikti savarankiškai. Vilmanto Raupelio nuotr.

Finansuos vien valstybė?

Pasiteiravus, ar pakanka vietų rezidentūros studijų programose, LSMU Podiplominių studijų centro dekanas profesorius Juozas Kupčinskas atsakė: „Problemų kyla dėl to, kad kiekvienais metais yra apie 30–50 asmenų, kurie keičia rezidentūros studijų programą arba nori įgyti antrą specializaciją, ir jie konkuruoja dėl rezidentūros vietų su tų metų šeštakursiais. Dėl šios priežasties susidaro situacija, kai ne visi norintys gali gauti rezidentūros studijų programos vietą. Ši problema ypač išryškėjo 2021 m.“

J.Kupčinskas išdėstė poziciją, kad ateityje Lietuvoje turėtų likti vien VF rezidentūros studijos. „Keletą pastarųjų metų valstybė skiria 365 VF rezidentūros studijų vietas, o likę medicinos studijas baigę studentai už rezidentūros studijas turi mokėti savo lėšomis. Vertinant Vakarų šalių patirtį, turėtume siekti, kad visi medikai galėtų studijuoti nemokamoje rezidentūroje, o tam reikėtų apie 450–470 valstybės finansuojamų rezidentūros vietų“, – teigė LSMU podiplominių studijų centro dekanas.

Konkursai tam tikrais atvejais susidaro net po penkis šešis pretendentus į vieną vietą.

Pasak jo, vis pasigirsta argumentų, esą Lietuvoje gydytojų pakanka, todėl VF vietų medicinos studentams, o vėliau ir rezidentams didinti nereikėtų. „Tačiau, jei pasižiūrėsime į EBPO duomenis, Lietuvos gydytojų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, yra iš principo toks pats kaip Vokietijoje, Austrijoje, Skandinavijos šalyse, tad tokie svarstymai skamba šiek tiek keistai. Visos pasaulinės prognozės rodo, kad gydytojų poreikis ateityje tik didės dėl senėjančios visuomenės ir personalizuotos sveikatos sistemos priežiūros paslaugų poreikio augimo“, – sakė J.Kupčinskas.

Jo teigimu, šiais metais Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) išgirdo universitetų, studentų argumentus ir VF vietų skaičių medicinos studijoms padidino nuo 290 iki 330. Profesorius vylėsi, kad VF vietų skaičius medicinos magistro studijoms nuosekliai didės. „Pagal EBPO duomenis, mes vis dar skiriame nepakankamai vietų gydytojams rengti ir pagal šį rodiklį atrodome nekaip, o gydytojų kaita iš principo užtikrinama tik dėl to, kad yra jaunuolių, kurie tiek medicinos, tiek rezidentūros studijose studijuoja savo lėšomis. Manome, kad optimalus vietų skaičius medicinos studijoms būtų apie 450–470 kasmet“, – įsitikinęs LSMU dekanas.

Jis antrino JGA ir LiMSA pozicijai, kad medicinos studentai rezidentūros vietų skaičių turėtų sužinoti anksčiau.

Kaip minėta, LSMU, palyginti su VU, yra daug VN rezidentūros vietų, kuriose studijuodami rezidentai patys moka už mokslą. Pasiteiravus, kuo remiantis LSMU nustato VN vietų rezidentūroje skaičių, J.Kupčinskas atsakė: „VF ir VN vietų skaičius yra susijęs su universitetų absolventų skaičiumi, todėl atsiranda minėtų skirtumų. Bendras VF ir VN rezidentūros vietų skaičius negali viršyti tais metais baigiančių rezidentūrą skaičiaus, o šį skaičių nustato Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas (VUFK).“

Yra dalis perstojančių

VU Medicinos fakulteto dekano profesoriaus Algirdo Utkaus teigimu, vertinant vien matematiškai, rezidentūros vietų užtenka, nes šiais metais VU baigia 184 medicinos studijų programos absolventai, jiems skirta 181 VF rezidentūros vieta. „Tačiau kiekvienais metais yra dalis perstojančių, t.y. norinčių pakeisti rezidentūros programą, sulaukiame didelio susidomėjimo iš LSMU absolventų. Taigi konkursai susidaro tam tikrais atvejais net po penkis šešis pretendentus į vieną vietą. Vis dėlto mes, kaip universitetas, esame užsakymo vykdytojai, o stebėti ir vertinti poreikius yra Vyriausybės prerogatyva“, – pabrėžė VU Medicinos fakulteto dekanas.

Jis pritarė, kad rezidentūros vietų skaičių būtų gerai žinoti anksčiau, tačiau teigė šiuo atveju nenorintis kritikuoti ŠMSM veiklos ir atkreipė dėmesį į tai, kad rezidentūros studijas universiteto absolventai vis dėlto renkasi ne pagal vietų skaičių. „Pirmiausia, pasirinkta sritis turi būti įdomi pačiam rezidentui ar rezidentei. Dažniausiai jau nuo trečio kurso studentai susidomi tam tikra specializacija ir nuosekliai dirba toje srityje. Per kelerius metus atsiranda aiškus žinojimas, ar pasirinkimas teisingas ir tai nulemia rezidentūros programos pasirinkimą“, – pasak VU dekano, riziką neįstoti gali sumažinti ne vienos, o kelių studijų programų nurodymas stojant.

Profesorius Algirdas Utkus. VU Medicinos fakulteto arch. nuotr.

Kalbant apie VN vietas rezidentūros studijų programose, A.Utkus atkreipė dėmesį, kad šiemet VU jų yra dešimt medicinos studijų programose ir dvi – odontologijos studijų programose, o tai sudaro 6 proc. visų šiemet VU rezidentūrai skirtų vietų.

„VN vietų skyrimas reikalauja nuoseklaus planavimo. Atsižvelgiame į Medicinos fakulteto, kolegų gydytojų nuomonę, tariamės, diskutuojame, stebime studentų planus, klausome rekomendacijų – visada bandome rasti geriausią sprendimą“, – teigė VU Medicinos fakulteto dekanas.

Lemia valstybės finansai

VF rezidentūros vietų ir maksimalų VN rezidentūros vietų skaičių tvirtina ŠMS ministras. Ministrės J.Šiugždinienės patarėjas Dainoras Lukas atkreipė dėmesį, kad, tvirtinant VF vietų skaičių, remiamasi SAM pagrindimu, kuris nustatomas pagal aktualų poreikį. Jis taip pat atskleidė, kad nemenkas vaidmuo, nustatant rezidentūros vietų skaičių, tenka valstybės finansams.

„SAM iki kiekvienų metų sausio 1 d. ŠMSM pateikia valstybei reikalingą specialistų pagal atitinkamas kvalifikacijas skaičių. Vyriausybė iki kiekvienų metų balandžio 2 d. patvirtina preliminarų studijų vietų skaičių ir tam skiriamą valstybės finansavimą. Jis nustatomas pagal atitinkamų metų normines studijų kainas, taip pat atsižvelgiama į valstybės socialinės, ūkinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir finansinius išteklius. ŠMS ministras, įvertinęs pateiktus specialistų poreikio rodiklius ir aukštųjų mokyklų nustatytas studijų kainas, valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių tvirtina pagal aukštąsias mokyklas ir specialybes“, – teigė D.Lukas.

Į klausimą, kodėl vietų rezidentūroje skaičius skelbiamas likus vos mėnesiui iki priėmimo į šias studijų programas, jis atkreipė dėmesį į darbus, kuriuos reikia padaryti prieš tai skelbiant: „Prieš planuodama VF studijų vietas, ŠMSM kasmet iki sausio 31 d. peržiūri tų metų studijų kainas, t.y. kiek valstybė skiria lėšų kiekvienai studijų programai tais metais. Lėšos peržiūrimos, nes reikia įvertinti per metus pasikeitusius aukštųjų mokyklų poreikius (pvz., studijų paslaugų ir priemonių kainas, augančius dėstytojų atlyginimus, finansines paskatas studentams). Be studijų kainos, planuojant valstybės finansuojamų vietų skaičių visose studijų programose, įvertinamos atitinkamų metų valstybės plėtros reikmės.“

ŠMS ministrės J.Šiugždinienės patarėjo teigimu, svarbu derinti VF ir VN vietų skaičių ir rezidentūroje, ir pirmosios pakopos medicinos studijose. „Šiemet Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitete jau svarstytas vientisųjų medicinos studijų vietų skaičius, derintos ne tik VF, bet ir VN studijų vietos, kadangi svarbu reguliuoti jas baigusių absolventų, ateinančių į rezidentūros studijas, srautą“, – atkreipė dėmesį D.Lukas.

Šiais metais buvo didelis skandalas dėl dermatovenerologijos specialybės VN rezidentūros vietų.

Remiasi valstybiniu užsakymu

SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis atsiuntė ministerijos specialistų parengtus atsakymus.

Juose teigiama, kad, rengiant VF vietų rezidentūroje sąrašą, remiamasi specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo tvarka. Pagal ją, SAM įvertina laisvų darbo vietų skaičiaus duomenis; STRATA pateiktas prognozes ir įžvalgas; strategines Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos kryptis ir poreikius; turimą Valstybės biudžeto asignavimų dydį gydytojų rezidentų darbo užmokesčiui metams; universitetų pateiktą maksimalų galimų parengti rezidentų skaičių ateinantiems mokslo metams, suderina šiuos skaičius su ŠMSM ir pateikia juos valstybiniam užsakymui formuoti. „VUFK priima sprendimus dėl valstybinio užsakymo formavimo: nustatomas siūlytinas priėmimo į VF rezidentūrą vietų skaičius pagal rezidentūros programas ir nustatomas bendras maksimalus priėmimo į VN rezidentūrą vietų skaičius“, – teigiama SAM specialistų atsakymuose.

Juose informuojama, kad VUFK „kartu su specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimu nustato ir bendrą maksimalų priėmimo į VN rezidentūrą vietų skaičių universitetams“.

SAM specialistų atsakymuose pabrėžiama, kad, vertinant vien VF vietų skaičių, vietų rezidentūroje yra pakankamai. Tačiau atsakymuose neatsižvelgta į tai, kad magistro studijas atitinkančią šešerių metų medicinos studijų programą baigia daug už mokslą mokėjusių studentų, kurie taip pat pretenduoja į VF rezidentūros vietas.

Atsakymuose taip pat rašoma, kad, pasibaigus bendrajam priėmimui, VUFK priima sprendimus dėl VF rezidentūros studijų vietų perskirstymo ir teikia rekomendacijas dėl VN rezidentūros vietų perskirstymo.

Pasiteiravus, kodėl VF rezidentūros vietos skelbiamos likus vos mėnesiui iki priėmimo į rezidentūrą, SAM specialistai atsakė, kad taip yra dėl teisės aktuose įtvirtintų terminų.