Kauno medikų komanda dviejų savaičių trukmės mokymuose turėjo galimybę iš arti stebėti ir dalyvauti įvairiuose pacientų evakuacijos, gydymo bei slaugos etapuose. Stažuotės metu daugiausia laiko jie praleido Dnipre esančioje Mečnikovo ligoninėje.
Pranešimo siuntėjų nuotr.
Sveikatos apsaugos ministrės patarėjo Skirmanto Krunkaičio teigimu, ši medikų stažuotė yra dalis pasiruošimo proceso, tai jau trečioji šiais metais sugrįžusi komanda. Pasak jo, sveikatos sistemos atsparumo stiprinimas bus tęsiamas tol, kol visų Lietuvos regionų medikai įgis reikiamų žinių ir supratimą, kaip veikti karo sąlygomis.
„Turime konkretų veiksmų planą, kaip Ukrainoje išmoktos pamokos bus pritaikytos Lietuvos sveikatos sistemoje. Visa tai įgyvendinama bendradarbiaujant valstybės institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir gydymo įstaigoms, kas rodo mūsų kaip visuomenės brandą ir gebėjimą pasiekti rezultatų, būti lankstiems ir pasitelkti visus būtinus visuomenės išteklius“, – pranešime cituojamas S. Krunkaitis.
Pranešimo siuntėjų nuotr.
ELTA primena, kad vasario pradžioje sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė teigė, kad šalies sistema nėra pasirengusi karinėms, hibridinėms ir civilinėms grėsmėms.
„Situacija, švelniai tariant, nėra gera. Pasiruošimas nėra tinkamo lygio. Dėl to sveikatos sistemos pasirengimas civilinėms, hibridinėms ir karinėms grėsmėms yra vienas iš mūsų prioritetų“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ tikino sveikatos apsaugos ministrė.
Jos teigimu, itin daug dėmesio numatoma skirti infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, kompetencijų stiprinimui ir visos sistemos valdymo pasirengimui.
Taip pat Jaunųjų gydytojų asociacijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos medikų pasirengimu suteikti pirmąją pagalbą ekstremalių situacijų metu visiškai pasitiki tik 2 iš 10-ies šalies gyventojų.
SAM nurodė, kad siekiant gerinti situaciją, iki 2027 m. numatyta apmokyti veikti krizės sąlygomis apie 6 tūkst. sveikatos sektoriaus specialistų.
