R. Lingienė apie trečiąją COVID-19 bangą: tokie pareiškimai prisideda prie augančio nepasitikėjimo

„Žodis – ne žvirblis, išskrido – nesugausi. Itin šiandien tinkanti patarlė. Suprantu, kad būti geru COVID-19 analitiku dabar daugeliui yra garbės reikalas, kaip ir būti krepšinio ekspertu. Gaila, kad, kai kalbame apie pandemijos valdymą, netinkamo žodžio ar žodžio, kuris prasilenkia su profesine kompetencija, ypač reikalinga šioje situacijoje, kaina gali būti milžiniška, o žala – sunkiai atitaisoma. Empatija įgauna ypač svarbią prasmę, kai kreipiamės į pervargusius žmones, kurie gal seniai nematė tėvų, brolių, draugų, kurie turėjo atidėti planines operacijas ar savo bute yra įsirengę du biurus ir dvi ar tris mokyklos klases (neduok Dieve, pradinukų!), ir vis dar bandome jų prašyti laikytis infekcijų prevencijos priemonių... tvirtai laikytis“, – feisbuke rašė R. Lingienė.

Suprantu, kad būti geru COVID-19 analitiku dabar daugeliui yra garbės reikalas, kaip ir būti krepšinio ekspertu.

„Ir, deja, nežiūrint milžiniškų didžiosios visuomenės dalies pastangų, kantrybės, optimizmo dėl „tuoj tuoj“ laisvesniu tapsiančio gyvenimo, staiga pirmadienį su griausmu „atsirita“ trečioji banga... Tokie skuboti pareiškimai tik prisideda prie kasdien didėjančio pandeminio nuovargio, nusivylimo, augančio nepasitikėjimo ir visuomenės apatiškumo. O juk bet kuris epidemiologas, nevartodamas skambių frazių, labai paprastai galėjo paaiškinti (Loreta Ašoklienė vėliau tą  puikiai ir padarė) jau kurį laiką stebimus epidemiologinių rodiklių svyravimus:

– nepalankią sergamumo koronavirusine infekcija dinamiką,

– teigimų laboratorinių tyrimų dalies augimą.

Ir, žinoma, būtų profesionaliai paaiškinęs, kaip adekvačiai į tai reaguoti (o reaguoti, be jokios abejonės, reikia!)

Kas dar šiuo metu kelia susirūpinimą?

– Mažėjančios tyrimų apimtys. Ir tai vyksta visai ne todėl, kad juos atliekančios laboratorijos yra pasiekusios savo galimybių ribas.

– Deja, žmonės, neretai net ir jausdami simptomus, pasirenka savigydos kelią.

– Darosi sunku įtikinti išsitirti ir tuos, kurie žino, kad turėjo sąlytį su užsikrėtusiu.

– Stebime žmonių, kurie vėl  pradėjo dirbti, atlaisvinus karantino režimą, nenorą atlikti (beje, nemokamai) profilaktinius tyrimus.

– Neramina ir dalies mūsų šviesiosios visuomenės grupės – pedagogų atsisakymas skiepytis. Ar vertiname, kas bus, kai ateis eilė masinei vakcinacijai?“ – klausė epidemiologė.

Freepik.com nuotr.

Pasak R. Lingienės, be visuomenės susitelkimo laimėti kovą su COVID-19 – tiesiog neįmanoma. „Ką daryti? Gal pagalvokime, kodėl taip susiklostė, paieškokime priežasčių savo pačių elgesyje, siunčiamose žinutėse, pagaliau, įvertinkime, ar elgiamės profesionaliai, nuosekliai ir atsakingai, pripažinkim suklydę, atsisukim į žmones, o ne statistinius vienetus, ką, deja, kažkaip pastaruoju metu beveik pamiršome, kai kalbame apie COVID19... Apie ligą, plintančią tarp žmonių, ne tarp statistinių vienetų. Nes be visuomenės palaikymo tiesiog niekada nelaimėsime. Tad nesvarbu, kokia ta banga bebūtų – trečioji ar devintoji – prašau to, ką pastaruoju metu, deja, retai begirdi žmonės – įpraskim gyventi su virusu dar gana ilgą laiką, nepamirškim saugoti savęs ir šalia esančių. Kontroliuokim jį, neleiskim jam mūsų nugalėti. Tiesiog neužsimirškim. Ir nemenkim vieni kitų“, – socialiniame tinkle rašė epidemiologė.

Be visuomenės palaikymo tiesiog niekada nelaimėsime.

Primename, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 482 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcijos mirė dar septyni žmonės. Paskutinių septynių dienų naujų atvejų vidurkis parai dabar yra 484 atvejai. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 194 833 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 190 257).

Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, šiuo metu siekia 242,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 d. sudaro 7,8 proc., o 9,3 proc. asmenų galimai jau turi imunitetą.