Primena: antibiotikai gali tapti neveiksmingi

Antibakteriniai vaistai skirti bakterijų sukeltoms ligoms gydyti, tačiau visame pasaulyje jie kartais vartojami netinkamai: per dažnai, neištyrus negalavimų priežasčių ir pan. Vis dėlto medikai atkreipia dėmesį, kad yra retų išimčių, kai antibiotikai gali būti skiriami profilaktiškai.

Gali tapti nepagydomos

Per dažnai, ne pagal paskirtį vartojant antibiotikus, bakterijos tampa atsparios vaistams ir kyla grėsmė, kad greitai taps sunku išgydyti iki šiol sėkmingai vaistais įveikiamas infekcijas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ragina gyventojus antibiotikus vartoti atsakingai ir taip prisidėti prie šių vaistų veiksmingumo išsaugojimo. Jie primena, kad antibiotikų gali skirti tik gydytojas ir juos reikia vartoti taip, kaip nurodė gydytojas; net jei pasijutote geriau, negalima nutraukti antibiotikų vartojimo; antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas, o gripo ir peršalimo jie neveikia; negalima pasilikti antibiotikų atsargai ir dalytis jų likučiais su šeimos nariais, draugais; negalima naudoti antibiotikų savarankiškai.

Kartais skiria nepagrįstai

Vis pasigirstant kaltinimų, kad Lietuvos medikai per dažnai išrašo antibiotikų, Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas profesorius Julius Kalibatas nebuvo vienareikšmės nuomonės, kad šalies medikai per dažnai griebiasi rašyti antibiotikų receptus.

Nepateisinama, kai ligoniams, sergantiems virusiniu viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, gydytojai profilaktiškai skiria antibiotikų, norėdami apsidrausti nuo bakterinės infekcijos.

"Pagal tai, kiek antibiotikų suvartojama, Lietuva lyginama su Europos vidurkiu. Tada atrodo, kad mes jų suvartojame per daug. Tačiau ir mūsų sergamumas kur kas didesnis nei vidutiniškai Europoje, todėl sunku tiksliai pasakyti, ar Lietuvoje daug perteklinio antibiotikų vartojimo. Juk dabar be gydytojo recepto antibiotikų įsigyti labai sunku. Praėjo tie laikai, kai jų, rusiškų arba baltarusiškų, buvo galima įsigyti turguje ar vaistinėje jų nusipirkti be recepto", – įsitikinęs profesorius.

Pasak jo, klausimas, ar gydytojai visada išrašo antibiotikų tada, kai tikrai reikia, lieka neatsakytas.

J.Kalibato teigimu, kai kuriais atvejais antibiotikų gali būti skiriama profilaktiškai. Pavyzdžiui, po danties rovimo ar implanto dėjimo procedūros. "Yra apskaičiuota, kad po implanto dėjimo procedūros bakterinės infekcijos rizika yra 80 proc. Todėl tokiais atvejais, kaip ir po kai kurių operacijų, profilaktiškai skiriama antibiotikų, – pateisinamą priežastį įvardijo profesorius. – Tačiau nepateisinama, kai ligoniams, sergantiems virusiniu viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, gydytojai profilaktiškai skiria antibiotikų, norėdami apsidrausti nuo bakterinės infekcijos. Mes ir gydytojams aiškiname, ir studentus mokome, kad to daryti negalima – kol bakterinės infekcijos nėra, tol antibiotikų skirti nereikia."

Kaip mažinti vartojimą?

J.Kalibatas įsitikinęs, kad atvejai, kai antibiotikų skiriama nepagrįstai, yra reti: "Juos baigiama išgyvendinti. Kiekvienoje gydymo įstaigoje yra atliekamas auditas ir prašoma gydytojo paaiškinti, kodėl, kai nebuvo indikacijų, jis skyrė antibiotikus. Dabar į tai labai griežtai žiūrima."

Pasak jo, antibiotikų vartojimą reikėtų mažinti aktyviau vykdant įvairias profilaktines programas, apžiūras, diegiant sveikos gyvensenos principus.

Kaip priemones, padedančias nesusirgti ir taip išvengti antibiotikų vartojimo, sveikatos specialistai įvardija ir rankų plovimą; tinkamą maisto ruošimą; kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymąsi; gydytojų nurodymų laikymąsi susirgus; nesaugių lytinių santykių vengimą; skiepijimąsi laiku nuo užkrečiamųjų ligų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ta pasaka

Ta pasaka  portretas
tesiasi, kai tik lietuva istojo i es... taip... kaip is filmo... rojus kvailiams... Lietuva reikalinga es, lietuviai ... manau kad ne...

Eksp.

Eksp. portretas
Vaistai nauji kuriami tam ,kad žmogus taptų priklausomas nuo jų.Pažiūrėkite kas dedasi Amerikoje, tenai žmonės tampa priklausomi nuo vaistų, kiek yra nugydytu žinomų. O Šitie skiepai nuo kovido žmogaus imunitetą sugadins ,kad nereaguos žmogaus organizmas i jokius vaistus, dabar Juk viskas vyksta taip. Skiepai neveikia, žmogus paskiepytas neįgauna imuniteto ,Ar reikia daugiau ką rašyti, nesuprantate manau jūs nei vienas. O tie Kurie neskiepyti tą žino ,todėl ir nesiskiepina, ves vienintelis būdas apsisaugoti nuo virusų ,tai jei įmanoma saugoti nuo kitų žmonių, laikytis higienos, nevalgyti kur papuola, Nes jūs nesuprantate kaip gaminamas maistas,, kas jį gamina ,ar tai sveiki žmonės maistą ruose. Iš tos visos daugumos ir susideda problemos. Ir tai ne viskas .

Janė

Janė portretas
Nuo tiek skiepų žmogaus organizmas nereaguos i vaistus, nes apnuodytas yra.Nuo erkių Skiepo niekada nebuvo ir jo nereikėjo, nes žolę Buvo šienaujama.Ten kur šienaujama žolę erkių nebūna. Grybaudavo žmonės specialiai apsirenge su botais ir treninguciu,kad nebūtų nuogo kūno. Vienu žodžiu ,ką čia nerašyti ,jeigu žmonės nesupranta nieko,neklauso savo tėvų ir senelių ,ateitis ne kokia lauke. Pasitikėti negalima net gydytojų ,juk visokių jų yra.Sunaikins žmonės patys save,tokia ateitis.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių