Karti patirtis

„Negaliu nepasidalyti karčia patirtimi prestižinėje universitetinėje ligoninėje – Kauno klinikose.

Pirmiausia noriu padėkoti visai komandai, operavusiai mano vyrą. Na, o slauga, priežiūra ir personalo komunikacija, tai kažkas baisaus“, – taip patirtį Kaune apibūdino Violeta (vardas pakeistas).

Pasak kėdainietės, gegužės 24 d. vakarą jos 69 m. amžiaus vyrą Joną (vardas pakeistas) ištiko ūmus tulžies akmenligės priepuolis. Sūnus jį skubiai nuvežė į Kėdainių ligoninės skubios pagalbos-priėmimo skyrių.

„Ten atliko reikiamus tyrimus, pradėjo gydymą, bet gavus tyrimų atsakymus paaiškėjo, kad akmuo įstrigo tulžies pūslės latake ir jį reikia išimti chirurginiu būdu. Kėdainiuose tokios operacijos neatliekamos, nes ligoninė yra antro lygio, o tokio sudėtingumo operacijas gali atlikti tik trečio lygio ligoninės“, – pasakojo Violeta.

Pasak jos, tą vakarą ligoninės priėmime budėjusi gydytoja ir konsultavęs budintis chirurgas nusprendė, kad Jonas turi būti pervežtas į Kauno klinikas.

„Budinti gydytoja ilgai derėjosi su Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje tą vakarą budėjusiu gydytoju. Jis nenorėjo priimti ligonio, motyvuodamas tuo, kad klinikos „užkištos“ ir nėra vietų. Pagaliau gegužės 25 d. 3 val. nakties mano vyrą išvežė į Kauno klinikas. Po trijų valandų, 6 val. ryto, paskambinau į Kauno klinikų Skubios pagalbos (priėmimo) skyrių pasiteirauti, kur vyras pateko iš šio skyriaus, tai yra, kur jis paguldytas. Pasirodo, jis vis dar ten pat – Skubios pagalbos skyriuje. Didžiulės sumaišties įnešė budinčio gydytojo frazė: „Čia nėra jokio akmens, tik išplatėjęs latakas ir uždegimas, kurį puikiausiai galėjo gydyti ir Kėdainių medikai“, – nustebinusius Kauno klinikų gydytojo žodžius prisiminė Violeta.

Pasak jos, tą naktį Kėdainių ligoninėje budėjo labai geras, nemažą patirtį turintis chirurgas, kuriuo moteris neturėjo pagrindo nepasitikėti.

Paskambinus dar po trijų valandų, Violetai buvo pakartota, kad jos vyras vis dar Skubios pagalbos skyriuje. „Šiaip ne taip prieš pat 10 val. ryto (kai nuo vyro atvežimo į Kauno klinikas buvo praėjusios šešios su puse valandos), jį paguldė į Gastroenterologijos skyrių. Ten vėl darė tyrimus. Apie pietus bandžiau prisiskambinti į tą skyrių – pavyko tik po ilgų pastangų. Budinti gydytoja ar rezidentė trumpai nusakė situaciją: yra įstrigęs akmuo latake ir didelis uždegimas, be to yra uždegimas ir plautyje (tą buvo nustatę ir Kėdainių medikai). Tai vis tik akmuo, kuris Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje buvo dingęs, atsirado“, – ironizavo pašnekovė.

Spektras: kėdainiškio artimieji dėkojo vyrą operavusiems gydytojams, tačiau slaugą, priežiūrą ir personalo komunikaciją Kauno klinikose apibūdino kaip „kažkas baisaus“. / Asociatyvi Regimanto Zakšensko nuotr.

Mušė aukštą temperatūrą

Nuo tos dienos moteris teigia kasdien lankiusi Kauno klinikose stacionarizuotą sutuoktinį.

„Mačiau, kad jo sveikata blogėja. Kiekvieną rytą bandydavau prisiskambinti ir pasiteirauti apie ligonio būklę, tačiau tai buvo beveik neįmanoma misija: arba atsiliepia tas, kas negali suteikti informacijos, arba niekas neatsiliepia“, – prisiminė Violeta.

Nuo labai aukštos temperatūros, organizmo intoksikacijos, pašnekovės žodžiais, Jonui buvo prasidėjusios haliucinacijos.

„Man gydytojai aiškino, kad vyksta gydymas, kad taip turi būti. Bet aš mačiau, kad jo būklė kasdien eina vis prastyn. Tik kai pakeitė antibiotikus, tik tada jo būklė ėmė gerėti. Tačiau tai įvyko tik maždaug ketvirtą parą Kauno klinikose“, – pasakojo Violeta.

Bet prasčiausia situacija, pasak moters, buvusi su ligonio slauga ir priežiūra.

„Nuo stiprios infekcijos, sepsio vyrui sukildavo aukšta temperatūra. Buvo lašinami ją mušantys vaistai, dėl to vyras stipriai prakaituodavo. Atvažiavau kartą – vyrui lašinami vaistai, visas šlapias, suprakaitavęs, nors gręžk. Nurengiau šlapius rūbus, aprengiau sausais. Atvažiuoju rytojaus dieną – žiūriu, apatiniai numauti, uždėtos sauskelnės. Bandžiau išsiaiškinti, kas nutiko, kodėl vaikštančiam žmogui uždėtos sauskelnės. Nei slaugytojos padėjėja, nei slaugytoja to paaiškinti negalėjo. Po ilgų pastangų pavyko rasti rezidentą, kuris paaiškino: dėl sepsio, stiprios infekcijos vyras blaiviai nebemąstė, buvo neramus, su visa lašine dažnai kėlėsi ir eidavo į WC. Dėl to jį fiksavo prie lovos, dėjo sauskelnes“, – paaiškinimą prisiminė moteris.

Kartą aplankiusi vyrą Violeta pasakojo jį radusi prakaito baloje.

„Ne tik jis pats visas šlapias, bet ir patalynė. Paprašiau slaugytojos padėjėjos, kad pakeistų patalynę, o ji pareiškė, kad negalima dabar keist. Kai paprašiau duoti man patalynę, pati pasikeisiu, tik tada pajudėjo. Tuo metu vyras paprašė, kad palydėčiau į tualetą. Slaugytojos padėjėjos paprašiau, kad, kol mes nueisim į tualetą, pakeistų patalynę. Pareinam, o ji per tą laiką sugebėjo tik nuimti viską nuo lovos. Vyrui vėl pradėjo kilti temperatūra ir jis ėmė visas drebėti. Padėjėja pradėjo šaukti, kad greit guldyčiau vyrą ant pliko ceratinio čiužinio, net nesivargino užmesti paklodės. Pati greit užtiesiau paklodę, paguldžiau vyrą. Padėjėja pervilko antklodę, o pagalvei sauso užvalkaliuko sakė neturinti – esą galinti duoti nebent palutę. Tačiau vėliau vietoj jos atnešė marškinius“, – stebėjosi Violeta.

Pervežė pusnuogį

Po penkių dienų, praleistų Kauno klinikose, gegužės 29 d. Joną operavo.

„Naktį po operacijos jis praleido reanimacijoje. Ryte pasiskambinau pasiteiraut apie vyro būklę. Man pasakė, kad jo būklė stabili ir jis yra perkeliamas atgal į Kėdainių ligoninę tolimesniam infekcijos gydymui. Viskas suprantama. Tačiau vyras su neišgydytu plaučių uždegimu į Kėdainių ligoninę buvo pervežtas pusnuogis: aprengtas tik marškinėliais trumpomis rankovėmis, su sauskelnėmis, užklotas plonu vienkartiniu polietileniniu užklotu ir be jokių asmeninių daiktų“, – pašnekovė pabrėžė, kad tai buvo gegužės pabaiga, orai dar vėsūs, o tarp asmeninių daiktų buvo šiltesnių rūbų, kuriais vyras galėjo būti aprengtas.

Pervežus Joną atgal į Kėdainių ligoninę, čia jam toliau buvo gydomas plaučių uždegimas ir sepsis, taip pat operacijos vietoje prasidėjęs uždegimas.

„Tokios būklės ligonį jie pusnuogį pervežė. Manau, kad tai galėjo pabloginti vyro būklę. Kėdainių ligoninėje man sakė, kad jau ne pirmą kartą tokius pusnuogius ligonius iš Kauno klinikų atveža. Kai iš Kėdainių ligoninės, esu ne kartą mačius, išvežant ligonį uždengia rimta antklode ir pusnuogio neveža“, – palygino pašnekovė.

Didžiulės sumaišties įnešė budinčio gydytojo frazė: „Čia nėra jokio akmens, tik išplatėjęs latakas ir uždegimas, kurį puikiausiai galėjo gydyti ir Kėdainių medikai“.

Kėdainių ligoninėje plaučių uždegimas Jonui toliau buvo gydomas antibiotikais. Pasak Violetos, gydymas jais iš viso tęsėsi daugiau kaip dvi savaites.

Tuo istorija nesibaigė. Šeimai teko pakovoti, kad atgautų Kauno klinikose likusius Jono asmeninius daiktus.

„Telefonu išsiaiškinti, kur dingo vyro daiktai, nepavyko. Ieškoti tėvo daiktų į klinikas nuvažiavo sūnus, tačiau jam buvo pasakyta, kad juos jau pasiėmė artimieji. Tik pakėlus balso toną kažkas iš darbuotojų atnešė daiktus, sumestus į šiukšlių maišą. Ant švarių rūbų buvo užmesta prišlapinta vienkartinė palutė. Tiesa, batų taip ir neatidavė – jie dingo“, – pasakojo pašnekovė.

„Pasibaisėjau. Kaip šitaip galima elgtis su žmogumi? Vadinasi, jei žmogus yra pusiau „atsijungęs“ dėl organizmo intoksikacijos ir galimai dar nepraėjęs narkozės poveikis, tai galima vežti bet kaip – pusnuogį, be asmeninių daiktų. Kažkas juk turi būti atsakingas už tai. Pervežant ligonį į kitą gydymo įstaigą, o tuo labiau į kitą miestą, asmeniniai daiktai juk turi būti pervežami kartu“, – stebėjosi Violeta.

Paaiškino, kodėl kartojo

Situaciją paprašėme pakomentuoti Kauno klinikų atstovų. Šios ligoninės Komunikacijos tarnyba atsiuntė komentarą.

„Apgailestaujame dėl susiklosčiusios situacijos Kauno klinikose. Minėtas pacientas išties naktį iš Kėdainių ligoninės buvo pristatytas į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Nepaisant to, ar pacientas buvo tirtas kitoje gydymo įstaigoje ar ne, buvo svarbu teisingai įvertinti, kokių gydytojų specialistų pagalba jam reikalinga – gydytojų chirurgų, atliekančių tulžies pūslės chirurginį gydymą, ar gydytojų gastroenterologų, kurie, užstrigus akmeniui tulžies latake, jį šalina atlikdami specialų endoskopinį tyrimą“, – rašoma atsiųstame komentare.

Jame taip teigiama, kad, siekiant pacientui parinkti geriausią gydymo taktiką, – chirurginę ar minimaliai invazinę, reikėjo pakartoti ir atlikti kai kuriuos papildomus tyrimus.

„Laikas, praleidžiamas Skubios pagalbos skyriuje, priklauso nuo labai daug veiksnių – vien kraujo tyrimo atlikimas laboratorijoje užtrunka apie 1–2 val. Šiuo atveju sprendimui priimti buvo svarbi ir tyrimų pokyčių dinamika, todėl atliktus tyrimus reikėjo kartoti po 3–6 val., – priežastis, kodėl pacientas klinikų Skubios pagalbos skyriuje praleido šešias valandas, aiškino klinikų atstovai. – Norime atkreipti dėmesį, kad pacientui, kol buvo laukiama tyrimų rezultatų, iškart skirtas gydymas antibiotikais, jis taip pat buvo ruošiamas intervencijai, kad, paaiškėjus jos būtinybei, pacientas galėtų iškart gauti reikalingą gydymą. Asmuo buvo konsultuotas gydytojo chirurgo, įvertinus atliktus tyrimus ir įtariant tulžies latakų akmenligę, kurią būtų galima gydyti ne chirurginiu, bet pacientui palankesniu – minimalių intervencijų būdu, vyras tolesniam ištyrimui ir gydymui buvo stacionarizuotas Gastroenterologijos skyriuje.“

Kilo komunikacijos problemų

Kauno klinikų atstovų teigimu, atlikus papildomus tyrimus buvo diagnozuotas ne tik bendrojo tulžies latako akmuo ir tulžies latakų uždegimas, bet ir kitos būklės, kurios nebuvo nustatytos ankstesnėje gydymo įstaigoje – sepsis ir plaučių uždegimas. Pacientui atlikta endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografijos (ERCP) procedūra, kurios metu pašalintas akmuo iš bendrojo tulžies latako. Taip pat, aptarus su gydytojais mikrobiologais, buvo skirtas tikslinis sepsio ir pneumonijos gydymas antibiotikais.

„Kauno klinikose pacientui suteiktos trečio lygio stacionarinės paslaugos ir, stabilizavus jo būklę, tolesniam infekcinių komplikacijų gydymui asmuo perkeltas į antro lygio gydymo įstaigą pagal gyvenamąją vietą. Paciento būklė buvo aptarta su Kėdainių ligoninės Vidaus ligų skyriaus personalu ir suteiktos tolesnio gydymo rekomendacijos. Pervežimo metu, tikėtina, įvyko komunikacijos problemų – pacientas teigė, kad jo daiktus jau paėmė žmona, tad į Kėdainių ligoninę jis vyko be jų. Vėliau, paaiškėjus, kad paciento asmeniniai daiktai vis dėl to liko Kauno klinikose, jie nedelsiant buvo jam perduoti – suprantame, kad tai galėjo sukelti nepatogumų. Dar kartą atsiprašome dėl šios klaidos“, – rašoma Kauno klinikų komentare.

Jame taip pat tvirtinama, kad Kauno klinikų tikslas – nuolat gerinti teikiamas paslaugas ir užtikrinti, kad pacientų ir jų artimųjų patirtis ligoninėje būtų kuo geresnė.

„Todėl dėkojame už išsakomas pastabas, tiek tiesiogiai naudojantis Kauno klinikų paslaugų vertinimo sistema, tiek viešai. Šis atvejis bus aptartas su atsakingais asmenimis, siekiant, kad ateityje panašios situacijos Kauno klinikose nepasikartotų“, – teigiama komentare.