Kepenų transplantacijos Kauno klinikose: gyvenimo dovana sunkiai sergantiems pacientams

Doc. Tomas Vanagas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas, teigia, kad šių operacijų skaičius per pastaruosius metus ženkliai išaugo. „2016 metais mūsų komanda per metus atlikdavo virš dešimties kepenų transplantacijų, o 2022 metais jų buvo net 19. Tačiau tai tikrai nėra Kauno klinikų specialistų galimybių riba“, – sakė docentas.

Doc. T. Vanagas. Kauno klinikų nuotr.

Prof. habil. dr. Limas Kupčinskas, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas, pabrėžia, kad šios procedūros tapo standartine gydymo galimybe pacientams, sergantiems dekompensuota kepenų ciroze ar kepenų vėžiu, jei kiti gydymo būdai nėra veiksmingi. „Suformuota puiki gydytojų chirurgų, gastroenterologų, anesteziologų, kraujagyslių chirurgų, intensyvios terapijos gydytojų, radiologų, slaugytojų komanda, galinti užtikrinti optimalų recipientų paruošimą operacijai, donorinio organo eksplantaciją, pačią organo transplantacijos operaciją ir potransplantacinę paciento priežiūrą“, – sakė prof. habil. dr. L. Kupčinskas.

Prof. habil. dr. L. Kupčinskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Šioje komandoje gydytojų chirurgų darbas ypatingai susijęs su donorinių kepenų paruošimu ir implantacija. Dalis gydytojų chirurgų vyksta eksplantuoti donorines kepenis, dažnai keliaujant į kitas Lietuvos ar net kaimyninių šalių ligonines medicininiu transportu ar sraigtasparniu. Tuo tarpu kita komandos dalis ruošiasi implantacijai ir laukia kolegų sugrįžtant su donoriniu organu. „Kiekvienas operacijos etapas yra sudėtingas ir reikalauja didelio atsakomybės jausmo, nes būtent nuo gydytoju chirurgų darbo priklauso, kaip efektyviai funkcionuos persodintos kepenys,“ – priduria doc. T. Vanagas.

Per 24 metus buvo daugybė įsimintinų ir netikėtų situacijų. „Buvo sėkmingai diagnozuota ir išgydyta potransplantacinė Ebstein-Barro viruso limfoma bei pooperacinė kepenų aspergiliozės infekcija. Taip pat atlikta vos ketvirtoji pasaulyje transplantacija pacientui, sergančiam retu Chanarin-Dorfman sindromu. Ypatingai įsiminė atvejai, kai pacientams su kepenų venų tromboze laiku dr. Andriaus Pranculio, Kauno klinikų Radiologijos klinikos Intervencinės radiologijos skyriaus vadovo, atlikta unikali transjuguliarinė kepenų vartų venų šuntavimo procedūra leido išvengti skubios transplantacijos“, – prisiminimais dalijosi profesorius L. Kupčinskas.

Kauno klinikose nuolat siekiama diegti naujas metodikas ir pritaikyti inovacijas, pavyzdžiui, kepenų perfuzija, leidžianti pagerinti donorinio organo būklę bei funkcionavimą po transplantacijos. Paskutiniaisiais metais kepenys transplantuojamos net pacientams su retomis kepenų ligomis. Tai tapo įmanoma ne tik dėl kepenų transplantacijos komandos kompetencijos, bet ir įkūrus Kauno klinikose tarptautinį pripažinimą pelniusį Retų virškinimo sistemos ir kepenų ligų centrą.

Nepaisant visų medicininių pasiekimų, abu gydytojai akcentuoja organų donorystės svarbą. „Kepenys, skirtingai nei inkstai ar širdis, neturi pakaitinės terapijos galimybių. Kepenų funkcijos nepakankamumo atveju transplantacija yra vienintelis būdas išgelbėti pacientą,“ – pabrėžė doc. T. Vanagas. Jis tiki, kad Kauno klinikose suburta ir darniai dirbanti daugiadalykė komanda gali atlikti dar daugiau kepenų transplantacijų, tačiau atliktų transplantacijų skaičius taip pat priklauso nuo visuomenės požiūrio į organų donorystę.

Spalio mėnesį visame pasaulyje ypatingai didelis dėmesys skiriamas temoms apie organų donorystę. Kauno klinikų gydytojai dar kartą kviečia visuomenę susimąstyti apie organų donorystės svarbą – tik dėl žmonių geranoriškumo galima išgelbėti daugybę gyvybių ir dovanoti antrą šansą gyvenimui.