NKC duomenimis, 2024 m. Lietuvos gydymo įstaigoms buvo pristatyta daugiau nei 75 tūkst. kraujo komponentų maišelių, o 2023 m. jų poreikis buvo kiek didesnis nei 71 tūkst.

Be to, fiksuojamas augantis užsakomų kraujo komponentų poreikis ir Kauno miesto ligoninėse – beveik 9,1 tūkst. 2024 m. ir 6,4 tūkst. 2023 m. laikotarpiais.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, nepaisant to, kad neatlygintina kraujo donorystė Lietuvoje populiarėja ir kasmet sulaukiama vis daugiau donorų, kartais būna sudėtingų situacijų, kai ima trūkti tam tikros grupės kraujo atsargų, pavyzdžiui, atostogų metu. Šiuo metu labiausiai trūksta 0+/- ir A+/- grupių kraujo.

„Būtent todėl nuolat ieškome būdų, kaip skatinti neatlygintiną kraujo donorystę, stipriname bendradarbiavimą su gydymo įstaigomis. Kraujo komponentų poreikis auga ir dienos stacionare, kai pacientai, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis, gali nesiguldami į ligoninę, sulaukti kraujo perpylimo iš donorų paaukoto kraujo tą pačią dieną ir išvykti namo“, – sakė D. Gutauskas.

Pasak jo, vieno donoro paaukotas kraujas gali išgelbėti gyvybę ar padėti pasveikti net trims pacientams, tad kiekvieno donoro paaukotas kraujas yra aukso vertės, o neatlygintina donorystė – kilniausia humaniškumo forma.

„Tai, kad kai kurių šalies gydymo įstaigų užsakomi kraujo kiekiai iš NKC didėja, rodo, jog neturime nuleisti rankų ir privalome būti visada pasirengę padėti medikų gydomiems pacientams, ištiesdami ranką neatlygintinai kraujo donorystei. Kraujo donorais gali tapti visi sveiki 18–65 metų gyventojai, o vyresni nei 65 metų, tik esantys geros sveikatos ir turintys gydytojo pažymą“, – sakė D. Gutauskas.

Stacionaruose iš donorų paaukoto kraujo komponentų atliekami perpylimai chirurgijos, traumatologijos, akušerijos-ginekologijos, infekcinių ligų, vidaus ligų skyriuose, reanimacijoje, intensyvios terapijos, gastroenterologijos, pulmonologijos skyriuose.