Vienas seniausių kultūrinių augalų – moliūgas yra kilęs iš Vidurio Amerikos. Meksikoje jie auginti ir naudoti maistui, puošmenoms ar indams gaminti jau daugiau kaip prieš septynis tūkstančius metų. Į Europą atvežti Kristupo Kolumbo netrukus paplito šalyse, kuriose buvo palankios sąlygos jiems augti. Šešioliktame amžiuje moliūgai jau auginti ir Lietuvoje.

Vitaminų „bomba“

Daugiau nei aštuoniasdešimt procentų moliūgo sudaro vanduo. Iki dvidešimt procentų sudaro angliavandeniai: cukrūs, krakmolas, ląsteliena ir pektinai.

Šioje daržovėje itin daug aptinkama karotino. Pastarasis organizme virtęs vitaminu A, saugo akis, odą ir kaulus nuo senėjimo, organizmo gleivines – virusų ir bakterijų poveikio. Moliūguose taip pat yra vitamino C, reikalingo imuninei sistemai stiprinti, dėmesiui sutelkti ir gerai nuotaikai palaikyti. Esama ir vitamino B, reguliuojančio nervų sistemos veiklą. Aptinkami vitaminai B2 ir B6, būtini baltymų sintezei, o B3 – deguonies apykaitai ląstelėse. Vitaminas K, svarbus augimui, kraujodarai. Minkštime gausu ir mineralinių medžiagų. Pavyzdžiui, geležies, būtinos kraujodarai ir deguonies transportavimui. Taip pat mangano ir fosforo, svarbių optimaliai smegenų ir nervų sistemos veiklai užtikrinti.

Moliūgų sėklose susikaupia iki 50 procentų riebiųjų aliejų. Jose randama riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K.

Gydomosios savybės

Moliūgus patariama valgyti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, pavyzdžiui, storųjų žarnų uždegimu. Sergantiems ateroskleroze, nes padeda iš organizmo pašalinti cholesterolį. Šviežias moliūgų minkštimas gerina žarnyno veiklą ir laisvina vidurius. Kadangi moliūgai nekaloringi, juos rekomenduojama valgyti su medumi ir žiupsneliu muskato riešuto esant nutukimui ir depresijai.

Moliūgo minkštimas taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl jais galima gydyti pabrinkimus, atsiradusius dėl širdies ir kraujagyslių, inkstų ir šlapimo pūslės ligų. O šiose daržovėse esantis vitaminas D reikalingas vaikų augimui. Pastarasis padeda įsisavinti kalcį būtiną dantims ir kaulams. Moliūguose daug vario, fosforo, geležies, todėl rekomenduojamas profilaktiškai nuo mažakraujystės ir aterosklerozės.

O moliūgo sėklos – puiki profilaktinė priemonė nuo prostatos ligų, kurios itin aktualios vyrams nuo keturiasdešimties metų.

Iš moliūgų galima pagaminti ne tik gardžių patiekalų, bet ir sveikatai naudingų produktų.

Moliūgo sultys

Moliūgų sultyse, spaudžiamose iš minkštimo, yra sacharozės, naudingų pektininių medžiagų, kalio, kalcio, magnio, geležies, vario ir kobalto druskų. moliūgų sultys ypač gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą. Jos taip pat rekomenduojamos žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių, taip pat inkstų ir kepenų ligomis, kai atsiranda patinimų.

Kava

Vitaminų gausi ir moliūgų žievės kava: reikia sumalti džiovintą moliūgų žievę kavamalėje. Tada iš gautų moliūgų žievės miltelių, pora arbatinių šaukštelių įberti į puodą, užpilti stikline vandens bei keletą minučių pakaitinti. Po to į verdantį mišinį įpilti sojos pieno arba grietinėlės, pakaitinti apie 10-20 sekundžių ir palikti, kad pritrauktų. Tokia kava puikiai tiks negalintiems vartoti kofeino.

Miltai

Dažniausiai moliūgo minkštimą su sėklomis išmetame. Pasirodo, jį, atskirtą nuo sėklų arba kartu su jomis, galima džiovinti. Išdžiuvusį minkštimą, atskirtą nuo sėklų, reikia sumalti. Šiais miltais skaninami blynai.

Įdomūs faktai

• Karotino kiekiu moliūgai net penkis kartus pranoksta morkas.
• Sutrikus miegui turėtų padėti moliūgo nuoviras su medumi.
• Moliūgų daugiau reikėtų valgyti, kai sutrinka regėjimas ir akys vargsta nuo intensyvaus darbo kompiuteriu. Dar sergant kai kuriomis odos ligomis ar gydant nudegimus.
• Moksliškai įrodyta, kad moliūgų sėklos ar jų nuoviras yra veiksmingi iš organizmo varant kaspinuočius ir apvaliąsias kirmėles.
• Sėklos padės ir būsimoms mamoms, kurias kamuoja ankstyvosios nėštumo toksikozės. Sakoma, kad pykinimas praeina pakramčius keletą moliūgų sėklų branduolių.
• Indijoje moliūgais gydoma tuberkuliozė.