Kraujo tyrimo klasta

Jei cholesterolio kiekis kraujyje per didelis, dar nereiškia, kad esate pasmerktas ir gresia kraujagyslių šuntavimas. Reikia išsitirti, koks tas cholesterolis: gerasis ar blogasis.

Organizmo apsaugininkas

Kas tas cholesterolis, kodėl nieko neskauda, nors, esant jo pertekliui, gresia insultas ar infarktas, pakertantys vis jaunesnius žmones?

Liaudies medicinos žinovės Eugenijos Šimkūnaitės teigimu, cholesterolio nereikia peikti, nes jis mūsų organizmui labai reikalingas, jo yra ir turi būti visose kūno ląstelėse.

"Tai savotiškas tinklas, kuriame neriamos ir tvirtinamos organizmo struktūros, be to, pirmiausia cholesterino plokštelėmis tvirtinamos įtrūkusios kraujagyslės. Cholesterolis sudaro užtvaras į organizmą patekus infekcijoms, o mūsų laikais dar ir padeda sugaudyti ir pašalinti iš organizmo sunkiuosius metalus, radioaktyviąsias medžiagas", – teigiamą poveikį aiškino E.Šimkūnaitė.

Kartą per metus

Bėdos prasideda, kai cholesterolio organizmas gamina per daug.

"Cholesterolio plokštelės gali užkimšti kraujagysles. Tuomet kraujas nebegali tekėti ir ištinka insultas ar infarktas", – grėsmės mechanizmą aiškina Kauno Kalniečių poliklinikos Šeimos klinikos vyr. specialistė gydytoja Nijolė Vitkienė.

Paklausus, ką daryti, kad taip neatsitiktų, gydytoja pateikia ne patarimą, o nurodymą: 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims kartą per metus privalu pasitikrinti sveikatą, išsamiai ištiriant cholesterolį.

Ir naudingas, ir žalingas

Žala sveikatai priklauso ne nuo cholesterolio kiekio, kaip dažniausiai manoma, o nuo jo sudėties.

Cholesterolį po žmogaus organizmą nešioja medžiagos, vadinamos lipoproteinais. Pastarieji yra dviejų rūšių – didelio ir mažo tankio. Priklausomai nuo lipoproteinų tankio, skiriamos dvi cholesterolio rūšys: gerasis ir blogasis.

Gerojo cholesterolio funkcija – iš periferinių audinių paimti cholesterolį ir neleisti jam kauptis ant arterijų sienelių. Blogasis cholesterolis iš kepenų ir žarnyno gleivinės skverbiasi į periferinius audinius, jų kraujagysles ir jose kaupiasi.

Svarbu nustatyti santykį

„Labai svarbu gerojo ir blogojo cholesterolio santykis. Net ir nustačius padidėjusį bendrą cholesterolio kiekį gali būti, kad žmogui visiškai nereikalingas gydymas, nes kraujyje dominuoja gerasis cholesterolis“, – tvirtina natūraliosios medicinos centro „Gera sveikata“ vadovė Jelena Čaikovskaja.

Atliekant paprastą cholesterolio tyrimą, nustatomas bendras jo kiekis žmogaus organizme. Iš tokio tyrimo negalima daryti išvados, ar žmogui gresia širdies ir kraujagyslių ligos, juo labiau ar reikia pradėti vartoti vaistus.

Cholesterolio tyrimas yra tikslus tik tuomet, kai nustatomas jo gerųjų ir blogųjų dalelių santykis. Tik atlikus tokį tyrimą galima daryti tikslias išvadas, ar žmogui reikalingas gydymas.

Kur slypi pavojai

Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis. JAV nacionalinis visuomeninės sveikatos institutas tyrimus, kurie nustato blogųjų ir gerųjų cholesterolio dalelių kiekį, pripažino kaip naują rizikos nustatymo metodą širdies ir kraujagyslių ligoms diagnozuoti.

Tyrimu „LipoScan“, kurį sukūrė Vokietijos kompanijos „R-Biopharm“ mokslininkai, blogasis cholesterolis išskaidomas dar į septynias dalis, pagal kurių pasiskirstymą nustatomas rizikos laipsnis, ar gali atsirasti kraujo krešulių. Tyrimai rodo, kad daugiau kaip pusei sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis nustatomas normalus, o penktadaliui – mažas bendras cholesterolio kiekis.

„Šis tyrimas duoda išsamų atsakymą apie žalingų ir nežalingų cholesterolio dalelių santykį. Gali atsitikti taip, kad, pamatavus bendrą cholesterolio kiekį, žmogus pradeda vartoti jį mažinančius vaistus, taip kenkdamas savo organizmui, nes iš tiesų šių vaistų jam nereikia. Kito žmogaus bendras cholesterolio kiekis gali būti normalus, o iš tikrųjų jam reikalingas gydymas, nes žalingų dalelių yra daugiau negu gerų“, – aiškino J.Čaikovskaja.

Neskuba skirti vaistų

Net ir tuomet, kai blogasis cholesterolis viršija normą, gydytojai savo pacientams pirmiausia skiria dietą.

"Sužinoję, kad paciento kraujyje blogojo cholesterolio yra per daug, įvertiname rizikos veiksnius, gretutines ligas, kuriomis žmogus serga. Jokiu būdu nereikia iš karto griebtis vaistų. Jei pacientas serga, pavyzdžiui, cukralige, net ir vos padidėjus cholesteroliui būtina skirti vaistus", – tvirtina Kalniečių poliklinikos šeimos gydytoja Svetlana Afanasjeva.

Širdies ligomis ir cukriniu diabetu sergančių žmonių, juolab patyrusių insultą, cholesterolio rodikliai turi būti mažesni nei norma, teigia gydytojai. Tačiau, pavyzdžiui, sergantiesiems padidėjusio kraujospūdžio liga neskuba skirti cholesterolį mažinančių vaistų, kaip ir sergantiesiems krūtinės angina, išemine širdies liga, sutrikus angliavandenių apykaitai.

"Pirmiausia skiriame dietą, po trijų mėnesių patikriname jos poveikį. Jei yra bent kiek teigiamų poslinkių, po trijų mėnesių dar kartą patikriname jos efektyvumą ir labai džiaugiamės, kai pasiseka sumažinti cholesterolio rodiklius be vaistų", – dalijasi patyrimu N.Vitkienė.

Dieta blogajam cholesteroliui mažinti

Naudinga vištiena ir kalakutiena be odelės, jautiena, triušiena. Visi mėsos patiekalai turi būti verdami arba troškinami, kepami ant grotelių. Žuvis rekomenduojama valgyti 3–4 kartus per savaitę, ją gaminant riboti vartojamų riebalų kiekį. Riebias jūrų žuvis – otus, plekšnes, skumbres ir lašišas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Silkė tinka, jei kraujospūdis ne per didelis. Sveika – alyvuogės, žirniai, pupos, pupelės, sojos (patariama kavą baltinti sojų pienu).

Vartokite tik liesus pieno produktus. Kiaušinių, kaip atskiro patiekalo, nerekomenduojama valgyti daugiau kaip vieno per savaitę.

Sveika valgyti įvairias košes, makaronų patiekalus, javainius. Per dieną rekomenduojama suvalgyti maždaug 500 g daržovių, 300 g vaisių. Labai sveika, padidėjus cholesteroliui, valgyti migdolus ir įvairius grybus. Sveikiausi gėrimai – vanduo, sultys, arbata.