- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplink daug mitų, kaip gyventi sveikai, – ką valgyti, kaip sportuoti, kaip ilsėtis. Sveika gyvensena – sritis, kurioje gausu išgalvotų istorijų, mitų ar sprendimų, kuriems įtakos daro sveikos gyvensenos mados. Dažnai šioje informacijos gausoje sunku atskirti tiesą nuo išgalvotų istorijų.
Kuo sveikai gyvensenai svarbus holistinis požiūris ir ką tai apima? Kaip nepakliūti į mitybos madų pinkles? Šiuos ir kitus klausimus aptaria Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkės ir dėstytojos, kurios ekspertinėmis žiniomis dalijasi su studentais sveikos gyvensenos paskaitų metu.
„Holistinis požiūris į sveiką gyvenseną reiškia, kad visi elementai – psichinė, fizinė gerovė, aplinkos veiksniai – yra svarbūs sveikatai“, – dalijasi Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė, biomedicinos mokslų daktarė ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (KTU SHMMF) docentė.
Holistiniai įrankiai
„Holistinis sveikatos požiūris skatina idėją, kad, norint sveikai gyventi, reikia subalansuoti savo gyvenimo fizinius, psichologinius, socialinius ir dvasinius aspektus. Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ligų prevencijai, gyvenimo būdo korekcijai ir jo stebėsenai. Gyvenimo būdo peržiūra ir stebėsena kuria ilgalaikį pokytį žmonių elgsenoje. Sveikos gyvensenos pasirinkimų derinys žmogaus kasdieniame gyvenime – mityba, mankšta, laisvalaikio veikla ir socialinė sąveika – apriboja greitus pasirinkimus“, – teigia L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.
Docentė sako, kad su studentais Sveikos gyvensenos modulyje nagrinėja ne tik fizinę, bet ir psichologinę gerovę: kodėl svarbu kontroliuoti emocijas, suprasti smegenyse vykstančius procesus, išmokti, kaip iš psichologinės ir fiziologinės pusės sau padėti, kad neįvyktų perdegimas, pervargimas.
„Įrankių, padedančių kurti sveiką, subalansuotą ir laimingą gyvenimo būdą, yra daug, bet galima išskirti keletą sričių – fizinis aktyvumas, tinkama mityba, psichologiniai įrankiai. Psichologiniais sveikos gyvensenos įrankiais galėtų būti jogos praktika ar užsiėmimas savo hobiu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad fizinis aktyvumas yra svarbiausias sveikos gyvensenos veiksnys, padedantis pagerinti psichologinę būklę“, – sako L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.
Pasirinkimas: L. Daniusevičiūtė-Brazaitė pastebi, kad įrankių, padedančių kurti sveiką, subalansuotą ir laimingą gyvenimo būdą, yra daug. / Asmeninio archyvo nuotr.
Mitai ir tikrovė
Mitybos mados – dažnas šių dienų reiškinys, į kurio pinkles nesunku pakliūti.
„Mitybos mados atsiranda dėl dviejų tarpusavyje labai susijusių priežasčių – žmonės nori stebuklingo recepto, o verslas nori parduoti stebuklingą receptą. Akylas stebėtojas gali pamatyti, kad su kiekviena nauja mada atsiranda ir didžiulis asortimentas, palaikantis naują madą – nuo specializuotų produktų iki programėlių, knygų, trenerių, konsultantų, stebuklingų miltelių“, – sako Aelita Zabulionė, KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė.
Pasak mokslininkės, mitybos mados dažniausiai remiasi vienu, iš konteksto išimtu faktu, kuris pateikiamas poliarizuotame kontekste – susidaro įspūdis, kad žmonija iki šiol kažko nežinojo, bet dabar tarsi staiga praregėjo. „Vartotojus tokios mados pavergia naujumu ir nerealiais pažadais, kad jų gyvenimai (akcentuoju, ne mityba, ne savijauta ir net ne fizinė būklė, o gyvenimai – taip dažnai pristatoma) iš esmės ir be pastangų pasikeis į gera.“
A. Zabulionė teigia, kad vadovavimasis mitybos madomis gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų.
„Mados labai retai kalba apie pusiausvyrą, harmoniją, nes jos parduoti neįmanoma. Dažniausiai sudievinamas koks nors produktas ar ideologija arba kažkas yra sumenkinama, smerkiama. Įprastai liepiama apsiriboti labai maža tam tikrų produktų grupe, o tai užkerta kelią visavertei ir įvairiai mitybai. Dažnu atveju tai atneša ir nemažai sveikatos problemų – organizmas lieka nualintas, nes neužtikrinama visavertė mityba ir siekiant „atsigriebti“ už padarytą žalą griebiamasi naujos mados, o tai ilgainiui gali privesti prie gydymo reikalaujančių sveikatos būklių, sutrikusio santykio su maistu ir valgymo sutrikimų atsiradimo“, – pabrėžia mokslininkė
Ji sako, kad visada atsiras tų, kurie kažką nori parduoti ir nemąstydami objektyviai siūlys tą išganingą sprendimą, ir visada bus tų, kurie tuo metu gyvenime neturi resursų ilgalaikiams, vertingiems pokyčiams ir nori greito ir paprasto sprendimo.
„Svarbu skaityti maisto produktų ir papildų etiketes, suvokti, kaip ta informacija turi derėti prie mūsų sveikatingumo tikslų“, – pataria A. Zabulionė.
Fizinis aktyvumas
„Fizinis aktyvumas užtikrina gera savijautą, gerą laikyseną, gerą raumenų tonusą, mažina stresą, gerina miego kokybę. Fizinis aktyvumas (ypač daug sėdintiems) yra būtinas kaip vanduo ar maistas mūsų organizmui“, – sako KTU lengvosios atletikos rinktinės trenerė Ernesta Karaškienė.
Susipažinus su judesių įvairove ir galimybėmis, galima pasirinkti tuos, kurie labiausiai tinka prie individualaus gyvenimo būdo, tačiau nepamiršti įtraukti mobilumo pratimų.
„Mobilumas – tai visa sąnario judesių amplitudė iki natūralaus aplinkinių audinių apribojimo (raiščių, sausgyslių ar raumenų). Jei sąnarys neturi pakankamai mobilumo, dažnai įsijungia kompensaciniai judesiai ar mechanizmai, o tai padidina traumų riziką, didina raumenų disbalansą. Todėl mobilumo pratimai turėtų būti įtraukti į kasdienę veiklą“, – teigia E. Karaškienė.
Trenerė studentams sveikos gyvensenos paskaitų metu veda TRX treniruotes.
„TRX – tai sistema, kurioje pratimai atliekami naudojant savo kūno svorį. Pratimų sudėtingumą galima pritaikyti kiekvienam – tiek silpnam, tiek stipriam, o treniruoklis pasižymi didele pratimų įvairove. Bendro fizinio krūvio pratimai ir treniruotės stiprina mūsų kūną visapusiškai“, – sako E. Karaškienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tik prasidėjus gripo sezonui, ėmė daugėti susirgimų: dalis skiepų bijo labiau nei pačios ligos4
Baigiantis rudeniui didėja sergamumas gripu. Vaistininkai pastebėjo šoktelėjusius vaistų nuo šios ligos pardavimus. Nors susirgusiųjų dar nėra daug, gripas jau nusinešė pirmąją gyvybę. ...
-
Medikų bendruomenė perspėja apie galimą krizę34
Pacientus, medikus ir gydymo įstaigas vienijančios organizacijos išreiškė didelį susirūpinimą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir jai pavaldžios Valstybinės ligonių kasos (VLK) užmoju mažinti finansavimą daliai sveikatos prieži...
-
LSMU Kauno ligoninės ortopedai traumatologai pacientus priims šiuolaikiškose patalpose16
Iki šiol Gedimino gatvėje paslaugas teikę traumatologai ruošiasi įkurtuvėms naujose erdvėse Šilainiuose. Kauno miesto tarybai pritarus, baigtas statyti Ortopedijos traumatologijos korpusas su moderniomis operacinėmis, palatomis, kons...
-
Po nelaimingo atsitikimo savo sūnų atpažino tik iš kojos piršto: visas Danielius buvo subintuotas3
Nors liepos 6-ąją Kavarske gyvenanti Puodžiūnų šeima įprastai švęsdavo su visa šalimi, šių metų minėjimas jų atmintyje įstrigs visam gyvenimui. Inga tą vakarą sulaukė kraupios žinios – jos sūnų Danielių nukr...
-
Vilniaus rajono savivaldybė taikys skatinamąsias priemones trūkstamiems gydytojams pritraukti
Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino gydytojų pritraukimui skirtas skatinamąsias priemones. Savivaldybės teigimu, tai apima darbo užmokesčio kompensavimą šeimos gydytojams, rezidentūros studijų kompensavimą bei priedų mokėjimą gydytojams ...
-
Mokslas patvirtino – fizinis aktyvumas yra raktas į ilgesnį gyvenimą2
Seniai žinoma, kad fizinis aktyvumas yra susijęs su geresne sveikata ir ilgaamžiškumu. Vis dėlto, australų mokslininkų tyrimas parodė, kad judėjimo nauda yra net dvigubai didesnė nei buvo skelbta anksčiau. ...
-
Mokslininkai sukūrė nanorobotus, padėsiančius onkologiniams vaistams tiksliai pasiekti auglio vietą2
Sidnėjaus Universitetas ketvirtadienį pranešė, kad jo Nanotechnologijų instituto mokslininkai kuria nanorobotus, kuriuos naudojant vaistai nuo vėžio gali būti suleidžiami tiksliai į tam skirtą vietą. ...
-
Kova su tuberkulioze: skubius skiepus skatina reikalavimai užsienyje1
Tuberkuliozės statistika Lietuvoje vis dar yra grėsminga – 2023 m. duomenimis, fiksuota 619 šios ligos atvejų, 44 iš susirgusiųjų buvo vaikai. Skaičius neramina, nes 2022 m. tuberkulioze sirgo 23 vaikai. Esame viena iš daugiaus...
-
Š. Birutis mano, kad pandemijos metu antivakseriai tapo atstūmimo kultūros aukomis8
Socialdemokratas, kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis tikina – jam nėra priimtina vadinamoji atstūmimo (angl. cancel) kultūra. Politikas mano, jog COVID-19 pandemijos metu prieš vakcinas nuo koronaviruso pasisakiusieji gyv...
-
Visuomenei reikalingi ir „vyturiai“, ir „pelėdos“1
Dažnai manoma, kad „pelėdos“ – žmonės, aktyviausi vėlai vakare, – yra tingesni ar mažiau organizuoti nei anksti besikeliantys „vyturiai“. Tačiau ši nuomonė nepelnytai nuvertina vakarinio tipo žmones. Tiesiog ...