Izoliacija – po kiekvieno rizikingo kontakto

  • Teksto dydis:

Jei žmogus po kontakto su COVID-19 užsikrėtusiu kolega izoliavosi 14 dienų ir, grįžęs į darbą po kelių dienų vėl turėjo rizikingą kontaktą, jis vėl privalo izoliuotis. Šį ir kitus reikalavimus primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Išimtis tik persirgusiems

Izoliuotis privaloma po kiekvieno rizikingo kontakto su užsikrėtusiuoju COVID-19. Išimtis numatyta tik tiems, kurie patys yra persirgę COVID-19 – tris mėnesius nuo susirgimo jiems izoliuotis nereikia, net ir turėjus didelės rizikos sąlytį.

NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės teigimu, svarbu suprasti, kad izoliacija nėra kažkokia vienkartinė situacija ir, vieną kartą izoliavusis ir nesusirgus, nereiškia, kad žmogus neužsikrės po kito rizikingo sąlyčio su užsikrėtusiuoju koronavirusu.

"Labai svarbu, kad žmonės suprastų, kad jei izoliavaisi dėl rizikingos kontakto vieną kartą, kai turėsi kitą rizikingą kontaktą, vėl turi izoliuotis. Kasdien mūsų specialistai susiduria su tokiomis situacijomis, aiškina žmonėms, kodėl jiems būtina izoliuotis, tačiau sulaukiame pasipiktinimo. Reikia suprasti, kad izoliacija nėra kažkokia bausmė, atvirkščiai – tai būdas apsaugoti save ir savo artimuosius", – sako R.Lingienė.

NVSC primena, kad izoliacija yra privaloma visiems, kurie yra užsikrėtę COVID-19 ar turėjo sąlytį su užsikrėtusiuoju. Taip pat kritiškai svarbu kreiptis į savo šeimos gydytoją ir izoliacijos laikytis tiems žmonėms, kurie jaučia bent menkiausius užkrečiamosios ligos simptomus.

Dalį kontaktų slepia

Saviizoliacija nėra jokia bausmė, o pagrindinė priemonė siekiant sustabdyti šio viruso plitimą, kol dar neprasidėjo vakcinacija.

Specialistų teigimu, viruso plitimo nepavyksta suvaldyti ne tik dėl žmonių mobilumo – ir dėl saviizoliacijos sąlygų nesilaikymo. NVSC pastebi, kad dažnai tyčia neįvardijama dalis kontaktų, su kuriais užsikrėtęs asmuo turėjo sąlytį. Tai daroma kai kuriems asmenims siekiant išvengti saviizoliacijos. Tačiau, visuomenės sveikatos specialistų teigimu, saviizoliacija nėra jokia bausmė, o pagrindinė priemonė siekiant sustabdyti šio viruso plitimą, kol dar neprasidėjusi vakcinacija. Visiškas kontaktų ir mobilumo apribojimas yra ypač svarbus valdant užkrečiamąsias ligas ir parodo, kad individas galvoja apie visos visuomenės gerovę.

Taip pat gyventojai dažnai nurodo, kad nežino, kaip tinkamai laikytis izoliacijos reikalavimų. Tokios informacijos trūkumas gali nulemti klaidas, dėl kurių liga visuomenėje dar labiau plinta.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras lapkritį paskelbtose rekomendacijose skelbia, kad šeimos nariams, net jei jie yra tik vadinamieji kontaktų kontaktai, tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, jei dirba gydymo ar socialinės globos įstaigose, su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis) rekomenduojama izoliuotis. Ši rekomendacija buvo įtraukta, nors anksčiau to daryti nebuvo būtina, atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau yra sužinoma apie šio viruso plitimo būdus ir atsižvelgiant į epidemiologinės situacijos sudėtingumą.

Reikia atskiros patalpos

Svarbiausia – sąlytį turėjęs asmuo turi būti izoliuotas atskirame bute / name, gerai izoliuotame kitame individualaus buto / namo aukšte su atskiru sanitariniu mazgu. Jei nėra galimybės užtikrinti šių sąlygų, sąlytį turėjęs asmuo gali būti izoliuotas atskirame gerai vėdinamame kambaryje (t.y. su atidaromais langais ir sandariai uždaromomis durimis). Esminis dalykas – atsiskirti nuo kitų kartu gyvenančių asmenų. Jei žmogus neturi tinkamų sąlygų izoliuotis, jis gali būti perkeltas į savivaldybės numatytas patalpas ir taip sumažinti užsikrėtimo riziką kitiems asmenims.


Kas privalo saviizoliuotis:

• saviizoliacija privaloma visiems užsikrėtusiems;

• sąlytį su sergančiuoju turėjusiam žmogui privaloma izoliuotis 14 dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos (yra išimčių);

• saviizoliacija privaloma visiems, turėjusiems sąlytį, išskyrus tuos, kurie 90 dienų laikotarpiu jau yra persirgę koronavirusine infekcija;

• jei žmogus per pastarąsias 90 dienų nėra sirgęs koronavirusine infekcija, kiekvieną kartą, gavus informacijos apie sąlytį su užsikrėtusiuoju, saviizoliacija yra privaloma;

• pradėti laikytis saviizoliacijos privaloma iškart pajutus užkrečiamosios ligos simptomus arba gavus informaciją apie turėtą sąlytį su užsikrėtusiuoju.

Saviizoliacijoje esantis žmogus privalo laikytis šių pareigų:

1. Nepalikti izoliavimosi vietos, išskyrus, kai vyksta atlikti tyrimo ar kitais atvejais, kai gautas sveikatos priežiūros specialisto leidimas. Jei žmogus išvyksta iš izoliavimosi vietos, jis turi vykti savo, artimųjų, pavėžėjų ar taksi transportu, asmuo dėl pavėžėjimo gali kreiptis į savivaldybę (dėl nuvykimo į mobilųjį punktą). Viešuoju transportu važiuoti draudžiama.

2. Maistu, vaistiniais preparatais ir kitomis būtinomis priemonėmis pasirūpinti nuotoliniu būdu arba paprašyti, kad tuo pasirūpintų kiti asmenys (pvz., šeimos nariai, draugai ar kt.), kuriems nėra taikomas izoliavimas, arba savivaldybės administracija.

3. Kasdien stebėti savo sveikatos būklę ir, šiai pablogėjus, nedelsiant kreiptis į Karštąją koronaviruso liniją numeriu 1808.

4. Laikytis aplinkos ir asmens higienos reikalavimų – buitines atliekas mesti į šiukšliadėžę, į kurią įdėtas skysčiams nepralaidus maišas; drabužius skalbti įprastinėmis skalbimo priemonėmis 60–90 °C temperatūroje; indus plauti karštu vandeniu ir įprastiniais plovikliais arba naudotis indaplove; ne mažiau kaip du tris kartus per dieną vėdinti patalpas (10 min. plačiai atverti langus arba keletą minučių patalpose padaryti skersvėjį); naudoti atskirą patalynę, valgymo įrankius ir kt.; kasdien valyti ir dezinfekuoti dažnai naudojamus paviršius kambaryje, pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus, durų rankenas ir kt.

Kada baigiasi izoliacija COVID-19 sergančių vaikų tėvams?

NVSC taip pat išaiškino, kaip skaičiuojamas izoliacijos terminas, taikomas koronavirusine infekcija (COVID-19) užsikrėtusius vaikus slaugantiems tėvams, ir tais atvejais, kai užsikrečia tėvai, o su jais kartu gyvena mažamečiai vaikai, negalintys būti atskirai nuo tėvų.

Tokiu atveju, jei koronavirusine infekcija užsikrėtusiam vaikui reikalinga priežiūra, jį slaugo vienas iš tėvų. Tai reiškia, kad vienas iš tėvų gyvena kartu vienoje patalpoje su užsikrėtusiuoju, tad tėtis, mama arba globėjas visą laiką turi sąlytį su užsikrėtusiu vaiku.

Dėl šios priežasties keturiolikos dienų izoliacija vienam iš tėvų, kuris nuolat būna su vaiku, pradedama skaičiuoti nuo dienos, kai vertinama, jog baigiasi užkrečiamasis vaiko periodas. Paskutiniu kontaktu laikoma dešimta ligos diena, kuri, vertinama, teoriškai yra paskutinė užkrečiamojo periodo diena.

Tai reiškia, kad sąlytį turėjusiam tėvui (globėjui) izoliacija skaičiuojama pridėjus trylikai dienų prie dešimtos sergančio vaiko ligos dienos ir taip išeina keturiolikos dienų laikotarpis, t. y. izoliacijos laikotarpis.

Pavyzdžiui, – jei simptomai vaikui pasireiškė gruodžio 1 d. arba simptomų neturinčiam vaikui ėminys dėl COVID-19 ligos nustatymo paimtas gruodžio 1 d., tai reiškia, kad jo paskutinė užkrečiamojo periodo diena yra gruodžio 10 d. Tai yra diena, kai jį prižiūrintis tėvas (globėjas) turi paskutinį rizikingą kontaktą su sergančiu vaiku. Todėl jį prižiūrinčio tėčio, mamos ar globėjo izoliacija tokiu atveju yra skaičiuojama nuo gruodžio 10 d. iki gruodžio 23 d. imtinai.

Taip pat izoliacija skaičiuojama ir tais atvejais, kai mažamečiai vaikai gyvena kartu su užsikrėtusiais tėvais, nes atskirai izoliuotis neturi galimybės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių