Gyvenimas širdies nepakankamumo ritmu: naudingi patarimai ir mitai

Širdies nepakankamumo, kurio simptomus gali jausti vienas iš penkių vyresnių nei 60 metų žmonių, statistika negailestinga. Kas antras pacientas, nustačius šią diagnozę, išgyvena tik iki penkerių metų. Gydytojai pabrėžia: svarbu nesusirgti, o susirgus – gydytis, vartoti paskirtus medikamentus, koreguoti gyvenimo būdą.

Širdies nepakankamumo liga serga labai daug žmonių: Europoje skaičiuojama per 15 mln., Lietuvoje – ne mažiau kaip 130 tūkst. Dažnai sakoma, kad tai visų ekonomiškai išsivysčiusių šalių problema. Širdies nepakankamumas yra kitų širdies ir kraujagyslių ligų – miokardo infarkto, negydomos arterinės hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimo ir kitų, priskiriamų kardiologinių ligų klasei, – padarinys.

Gydytojų teiginys, kad širdies nepakankamumas yra mirtina liga, žmonėms, kuriems ji diagnozuota, sukelia neramių minčių. Apie tai, ką turėtų labai tiksliai žinoti širdies nepakankamumo ligoniai, kaip gyventi sergant šia liga, „Kauno diena“ kalbina Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorę Dianą Žaliaduonytę.

– Kada žmonės susirūpina širdies sveikata?

– Žmonės per mažai dėmesio kreipia į širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją. Taip jau yra, kad kol žmogus sveikas, jis nevertina sveikatos. Rūpintis pradedama tada, kai kažkas atsitinka. Žmonės širdies ir kraujagyslių ligomis, kurių padarinys vėliau būna širdies nepakankamumas, nesuserga staiga. Kai jau serga širdies liga, neretai gydomas neadekvačiai, užsiima savigyda, pats nusprendžia, kada jam nutraukti vartoti vaistus, neklauso gydytojų nurodymų.

Tačiau negalima sakyti, kad visada kaltas tik pacientas. Būna visaip – gal žmogus ne visada gauna tinkamą pagalbą. Blogas paslaugų prieinamumas (tai matėme per pandemiją) – eilės pas specialistus ar kliūtys užsiregistruoti – priežastys, dėl kurių ligonis lieka be tinkamo gydymo.

Dar egzistuoja mitas – priprasime prie vaistų ir jie nebepadės. Tai netinka kalbant apie kardiologinius vaistus.

– Širdies nepakankamumo ligoniai ne visada gydomi tinkamai?

– Dar ir šiandien pacientui, kai liga pažengusi, kai jau aiški širdies nepakankamumo diagnozė, ne visada skiriamas 100 proc. tinkamas gydymas. Mes daug dėmesio skiriame supažindinti gydytojus, slaugytojus, rezidentus, studentus su šiandieniu moderniu širdies nepakankamumo gydymu. Informuojame, kad yra net keletas vaistų grupių, kurios privalo būti skirtos širdies nepakankamumo ligoniui, jei norime suvaldyti ligą. Jie veikia skirtingas širdies nepakankamumo vystymosi grandis. Yra naujų vaistų grupių, kurie turėtų atsirasti pacientų gydymo schemoje tam, kad prailgintume gyvenimą ir pagerintume gyvenimo kokybę. Pabrėžiame, kad būtina nuolatinė tokio ligonio priežiūra, kad reikia pakeisti požiūrį į šią ligą ir išmokti su ja gyventi. Tai ne taip paprasta, kad paskyrei vaistus ir gali pamiršti pacientą. Ši liga reikalauja ligonį apžiūrėti kas pusę metų, pakoreguoti gydymą, titruoti dozes, peržiūrėti, ar nėra vaistų šalutinių efektų, galbūt laikas siųsti intervenciniais būdais gydyti širdies nepakankamumą, ruošti širdies transplantacijai. Reikia žinoti ir tai, kad kai kuriuos vaistus ligonis gali ir pats pasikoreguoti, jeigu mes išmokome jį tai daryti.

Pastaba: anot profesorės D.Žaliaduonytės, žmonės per mažai dėmesio skiria širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Vilmanto Raupelio nuotr.

– Pacientui reikia išmokti gyventi su šia liga. Tačiau kaip išmokti?

– Lietuvoje ilgai nebuvo žinių, kaip išmokyti ligonį gyventi sergant širdies nepakankamumu. Esame perėmę skandinavų širdies nepakankamumo priežiūros patirtis. Tai šiandien įgyvendinama, bet dar ne visoje Lietuvoje prieinama.

Lietuvoje yra širdies nepakankamumo kabinetų, į kuriuos pacientai gali patekti po stacionarinio gydymo dėl paūmėjusio širdies nepakankamumo. Tuose kabinetuose jie ir yra mokomi, kaip gyventi sergant širdies nepakankamumu. Pokalbio taip pat kviečiami ir ligonio artimieji. Aiškinama viskas: ir ką valgyti, ir kaip vartoti vaistus, kada laikas pas gydytoją, kada pakanka gydytojui paskambinti, kada ligonis pats gali susireguliuoti vaistus, išaiškinama, kokia tai liga.

Jungtinėse Amerikos Valstijose yra širdies nepakankamumo klinikų, kuriose apmokytas slaugytojas suteikia informaciją. Lietuvoje tokių klinikų nėra. Šiandien už širdies nepakankamumą turinčių pacientų mokymą atsakingi širdies nepakankamumo kabinetuose dirbantys gydytojai ir slaugytojai, šeimos gydytojai, kardiologai.

Kai kurie gydytojai spėja suteikti ligoniui visą reikalingą informaciją, kai kurie nespėja. Vis dėlto manau, kad tai turėtų būti ne gydytojo darbas, o labiau slaugytojo.

– Užsiminėte apie širdies nepakankamumo kabinetus Lietuvoje. Kiek tokių kabinetų yra Kaune?

– Lietuvoje teikiamos gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos, į kurias įeina paciento mokymas sergant širdies nepakankamumu (taip oficialiai vadinasi specializuota programa). Kaune veikia du tokie kabinetai. Vienas – Kauno klinikų Kardiologijos klinikos konsultacijų ir diagnostikos centre, kitas – Kauno ligoninės Šančių padalinyje, Konsultacijų poliklinikoje.

– Ar žmonės žino apie tokius specializuotus kabinetus?

– Man atrodo, kad žinomumas nepakankamas, nors ir stengiamės apie tai informuoti. Kadangi pati dirbu tame kabinete ir Klinikose, ir Kauno ligoninėje, laukiame pacientų, nes priimti jų galėtume ir daugiau. Čia dirba puikiai parengtos komandos. Tai gydytojai ir slaugytojai, kurie, prieš teikdami šią paslaugą, specialiai apmokomi. Ir Klinikose, ir Kauno ligoninėje yra kelios komandos, galinčios dirbti šį darbą, suteikti informaciją.

Mes, gydytojai, stengiamės, kad stacionaro skyriuose gulintys pacientai jau ten sužinotų apie šią paslaugą, kviečiame gydytojus pasakyti ligoniams apie teikiamą specializuotą širdies nepakankamumo paslaugą. Tačiau net jei atsitinka taip, kad paciento nenusiunčia į tokį kabinetą gydytojas, kuris jį gydė stacionare, dabar (pagal galiojantį sveikatos apsaugos ministro įsakymą) tai gali padaryti ir šeimos gydytojas, ir vidaus ligų gydytojas, jei ligonis po stacionaraus gydymo sugrįžo pas jį. Šeimos gydytojas, žvelgdamas į epikrizę, mato, kad žmogus gulėjo ligoninėje dėl širdies nepakankamumo. Jis taip pat turi teisę nusiųsti pacientą į širdies nepakankamumo kabinetą.

Šiandien gerdami vaistus ilginame savo ateities metus. Reikia laiko ir būti kantriems siekiant vaistų efekto.

– Ko pacientui tikėtis širdies nepakankamumo kabinete?

– Yra sudaryta tam tikra programa, įtvirtinta Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Kiekvienam pacientui, turinčiam siuntimą į šį kabinetą, priklauso keturios konsultacijos. Jos gali būti išdėstytos metams, kas dvi savaites ar kas mėnesį. Gydytojas sprendžia, kaip paskirstyti tas konsultacijas. Norime, kad ligonis po stacionaraus gydymo į mūsų kabinetą patektų bent jau po poros savaičių. Vienas iš šio kabineto tikslų – pritaikyti vaistus, ypač jų dozes. Išvykdamas po stacionaraus gydymo, pacientas dar negauna optimalių vaistų dozių, todėl labai svarbu gydymo tąsa ir korekcija kuo anksčiau po stacionaraus gydymo.

Minėtų keturių susitikimų metu ligonis patenka pas gydytoją, tačiau svarbiausias vaidmuo tenka slaugytojui. Slaugytojas dvi akademines valandas praleidžia su pacientu – suteikia žinių apie ligą, jos eigą, prognozę, vaistus, kuriuos jis turės gerti, apie tai, kaip vaistai veikia, kada pamažinti dozes, kada padidinti, kaip ligonis gali leisti laisvalaikį, kaip vartoti skysčius, ką tinka valgyti ir ko nevalgyti.

Kiekvieno apsilankymo metu atliekami kraujo tyrimai, gydytojas gali vertinti paciento būklę – gerėja ji ar blogėja. Dažniausiai širdies nepakankamumo ligonių, besilankančių tokiuose kabinetuose, būklė gerėja ir mes dėl to labai džiaugiamės. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo: jei pacientui teikiamos specializuotos širdies nepakankamumo paslaugos, gerėja ligos prognozė, mažėja pakartotinių hospitalizacijų. Tai ir yra pagrindiniai gydymo tikslai.

– Į diagnozę – širdies nepakankamumą, ypač jei savijauta dar nėra labai bloga, neretai pažiūrima pro pirštus. Tačiau skelbiama, kad, diagnozavus šią ligą, gyvenimo trukmė tesiekia penkerius metus.

Kai žmogui diagnozuota tokia liga, tikėtina, kad gydymas jam jau  paskirtas. Tačiau atlikti klinikiniai tyrimai rodo: gana sunku užtikrinti, kad pacientas vartotų jam skirtus vaistus. Tai nėra tik Lietuvos problema, taip yra ir kitose Europos šalyse. Yra daug priežasčių, kodėl ligonis nesigydo maksimaliai – vienas pamiršta, kitam gydytojas nepaskiria visko, kas priklauso, ir pan.

Iš anksčiau yra atėjusi manipuliacija širdies nepakankamumu kaip diagnoze. Gal dėl diagnostikos trūkumo, gal dėl požiūrio: ai, tau čia skauda krūtinę, tai greičiausiai bus koks nors širdies nepakankamumas. Šiandien bandome keisti šią tradiciją – aiškiname, kad tai yra liga, kuri turi etiologinių priežasčių. Be to, yra diagnostika, kuri gana paprasta, liga nustatoma remiantis echokardiografija ir kraujo tyrimais (tiriami natriureziniai peptidai). Kai jau tikrai nustatytas širdies nepakankamumas, tai prognozės požiūriu yra labai nepalanki liga. Mūsų, medikų, tikslas yra keisti pacientų mąstymo koncepciją, t.y. juos įtikinti: jei jau patvirtintas širdies nepakankamumas, labai svarbu gydytis, nes kitaip prognozė – labai bloga.

– Tačiau, nepaisant grėsmingos prognozės, dalis pacientų, pagerėjus būklei, nutaria, kad jie sveiki ir ignoruoja skirtą gydymą.

– Negaliu jų smerkti, nes taip elgtis, kai savijauta pagerėja, labai žmogiška. Tačiau labai kviesčiau žmones vartoti jiems skirtus vaistus. Pagerėjusi sveikata yra vaistų efektas. Jeigu pacientas nutraukia vartoti vaistus, tai dar kažkiek laiko jo sveikata išlieka nebloga, tačiau ilgainiui būklė vėl pablogėja, o tada viską reikia pradėti nuo pradžių.

Tačiau svarbiausias dalykas, kurio mūsų pacientai gal ne visada supranta, – vaistų efektas nėra trumpalaikis. Širdies nepakankamumui skirti vaistai veikia plačiai, daug lemia įvairūs neurohormonai, kuriuos ne taip greitai sureguliuoja vaistai, – gali užtrukti mėnesį, o gali ir šešis mėnesius, ir, aišku, tų vaistų poveikis tęsiasi ilgėliau. Efektas toks, kad šiandien gerdami vaistus ilginame savo ateities metus. Reikia laiko ir  būti kantriems siekiant vaistų efekto. Pradėdami gydymą skiriame mažesnes dozes, kad prisitaikytų organizmas, kraujospūdis, širdies susitraukimo dažnis, kad persitvarkytų neurohormonai; ilgainiui dozes didiname siekdami geriausio efekto.

Dar egzistuoja mitas – priprasime prie vaistų ir jie nebepadės. Tai netinka kalbant apie kardiologinius vaistus. Pagrindinės vaistų grupės – širdies remodeliavimąsi veikiantys, širdies susitraukimo dažnį ir kraujospūdį veikiantys, šlapimą skatinantys vaistai.

– Vis dėlto paslaugų prieinamumas išlieka problema. Štai pavyzdys: pacientas tris mėnesius laukė vizito pas kardiologą vienoje Kauno poliklinikoje. Likus kelioms dienoms iki paskirto vizito, jam pranešė, kad vizitas atšauktas ir rekomendavo registruotis iš naujo. Vėl trys mėnesiai laukimo.

– Aš taip pat kartais girdžiu tokių istorijų ir dėl to labai liūdna. Tik galiu užtikrinti, kad visos gydymo įstaigos stengiasi priimti ligonius kuo greičiau, o kartais nutinka visaip, gydytojai irgi suserga. Šiandien yra galimybių pas kardiologą patekti ne vienoje poliklinikoje, yra poliklinikų padalinių, yra ligoninių poliklinikų, privačių centrų. Laikas, per kurį ligonis patenka pas gydytoją, yra labai svarbus, o vieta, kur pas jį pateks, ne tiek svarbi. Kiekvienas kardiologas žino šiuolaikinius širdies nepakankamumo gydymo standartus ir ras galimybių nusiųsti ligonį  gauti reikalingų paslaugų pagal jo poreikį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Absurdas

Absurdas portretas
ruošti širdies transplantacijai....

Janina

Janina portretas
Nuo 2017 metų diagnozuota liga, gyvenu nedideliame miestelyje, važiuoju į Klaipėdą pas kardiologa, tai tenka laukti ir po 1.5 mėnesį. Bet man šiandiena yra blogai, ir ką daryt? O jūs rašot kreipkitės, nelaukti.

Bono

Bono portretas
Labai suprantamai viskas išdėstyta. Yra vilties, tik reikia neužleisti ir gydytis.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių