Ar įsivaizduojate, kad jums atliekant sudėtingą širdies operaciją galėtumėte šnekučiuotis su  operuojančiais chirurgais?

Keturiasdešimtmetė kaunietė Daiva Bajerčienė galėjo stebėti, kas vyksta operacinėje, domėtis, kaip sekasi medikams, informuoti juos, kaip jaučiasi. Tik judėti nebuvo galima. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos Širdies aritmijų sektoriaus gydytojai jos širdies veiklą reguliavo elektrodais. Šie buvo įstumti pro stambiąsias kirkšnies kraujagysles.

Pasak Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos Širdies aritmijų sektoriaus vadovo Aro Puodžiukyno, širdis yra elektromechaninis organas, ji susitraukinėja veikiama elektrinių impulsų. Širdis turi savo elektroninį valdymo bloką, per greitai ar per lėtai ji plaka dėl defektų tame elektroniniame bloke.

Naudodami modernią diagnostikos sistemą, leidžiančią ekrane stebėti trimatį širdies vaizdą, jį pakreipti, fiksuoti, kurioje vietoje  širdies impulsas dėl įgimtos širdies ydos sklinda neteisingai, gydytojai tiksliai nustatė defekto vietą ir tais pačiais elektrodais įkaitinę jį sunaikino.

Po operacijos D.Bajerčienė stebėjosi, kad net ir greitai lipant laiptais širdis nebedunksi taip  kaip anksčiau.

Moterį širdies negalavimai kamavo nuo vaikystės. Kai jai buvo 12 metų, dėl įgimtos širdies ydos sveikata visai pašlijo. Prieš šešerius metus jai buvo operuoti širdies vožtuvai. Šį pavasarį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose moteris ryžosi dar vienai operacijai. Deja, būklė nepagerėjo taip, kaip buvo tikėtasi, širdies ritmas ėmė trikti vis dažniau. Ėmė vis labiau tinti rankos, kojos, kankinti dusulys.

"Pacientės būklė buvo vidutinio sunkumo. Kai vožtuvai protezuoti, labai svarbu, kad širdies ritmas būtų geras", – aiškino gydytojas A.Puodžiukynas.

Implantuojant vožtuvus susiformavo netipinė aritmija, todėl ir prireikė taikyti elektrodus.
Elektrodai yra vienkartiniai ir kainuoja apie 9 tūkst. litų. Už juos sumoka Valstybinė ligonių kasa.