Sirgo ar atostogavo?

40-metis kaunietis Benas (šio ir kitų koronaviruso sukelta liga sirgusių straipsnio herojų vardai pakeisti), neseniai persirgęs COVID-19, šį virusą vadina ne liga, o namų areštu. "Šios ligos reikia saugotis, kaip ir saviizoliuotis, nes daugybei žmonių ji gali sukelti labai rimtų komplikacijų, tačiau mano atveju gripas ar net stiprus peršalimas yra sukėlęs daug daugiau nemalonių potyrių nei COVID-19", – pasakoja Benas, persirgęs lengva COVID-19 forma.

Vyras prisipažįsta patyręs nemažai COVID-19 būdingų simptomų, tačiau jie buvo tokie švelnūs, kad, jei ne grėsminga diagnozė ir priverstinė izoliacija, dėl jų nebūtų sukęs galvos ir ėjęs į darbą.

Pasak Beno, viskas prasidėjo nuo keistoko akių skausmo, persekiojusio porą dienų iki nustatant virusą. Paskui prisidėjo nugaros skausmas, kaulų laužymas ties mentimis, iki 37,4 laipsnių pakilo temperatūra. Ji greitai nukrito, tačiau savijauta, pašnekovo žodžiais, buvo keistoka, ne visai tokia, kaip sergant gripu. Dėl to vyras ir nusprendęs išsitirti dėl COVID-19. Teigiamas testo rezultatas privertė izoliuotis.

Pirmąsias kelias ligos dienas Benui maudė nugarą, beveik visą savaitę skaudeno galvą, vėliau, beveik po savaitės, jis porą dienų nejautė skonio. "Viską vainikavo vieną dieną trukęs skaudus kosulys. Viskas. Per visą tą laiką dėl galvos skausmo išgėriau tris tabletes, visi kiti simptomai vargino labai menkai", – prisiminė Benas.

Pirmąsias kelias ligos dienas persekiojęs nerimas vėliau dingo ir, pasak jo, laikinas nedarbingumas tapo pačiu geriausiu namų areštu. "Man skambinusiesiems sakydavau: nesuprantu, sergu ar atostogauju. Skambinusiųjų tonas ėmė greitai keistis – pirmąją savaitę jų balsuose jautėsi užuojauta, o antrąją – pavydas, kad aš jau būsiu persirgęs ir galbūt turėsiu imunitetą", – skirtingas besikeičiančias draugų ir kolegų reakcijas prisiminė pašnekovas.

Anot Beno, panašią į jo ligos eigą patyrė ir keletas jo pažįstamų: nemalonūs potyriai tęsėsi tik keletą dienų ir nebuvo labai ryškūs, vienintelis dalykas, kuris užsitęsė, – laikinas uoslės ir skonio praradimas.

Benas stebėjosi, kad jam, nors sirgo, izoliuotis reikėjo tik dešimt dienų, o žmonėms, su kuriais jis turėjo artimą kontaktą, tačiau jie nesirgo, tai daryti teko ilgiau – keturiolika dienų. Kauniečio nuostabą sukėlė ir tai, kad porą dienų po to, kai Benui buvo nustatyta COVID-19 diagnozė, pasak jo, net trys skirtingi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai skambino jam klausinėdami to paties: kur pastaruoju metu jis lankėsi ir su kuo bendravo. "O paskui buvo tyla – iki grįžtant į darbą man nebeskambino ir mano ligos eiga NVSC atstovai nebesidomėjo", – pasakojo kaunietis. Jis nustebo, kad darbuotojai neklausė, kur jis galėjo užsikrėsti COVID-19. "Tiesa, jei ir būtų klausę, nebūčiau atsakęs, nes nežinau", – pečiais gūžtelėjo vyras, įsitikinęs, kad jo atvejis papildė nenustatytų, kaip užsikrėtė, atvejų eilutę.

Trūksta aiškių instrukcijų

Iš kai kurių žmonių sulaukiau netiesioginių kaltinimų, kad susirgau – esą, galbūt nesisaugojau. Kiti priekaištavo, kam apskritai dariausi COVID-19 testą.

Kur užsikrėtė šia liga, neįsivaizduoja ir pakaunės gyventoja Violeta. "Gal kažkur kavinėje?" – svarstė aktyviai gyvenanti 43-ejų moteris. "Pirmiausia užgulė nosį. Prasčiau jaučiau kvapus, bet visą kaltę suverčiau slogai. Vėliau pradėjo laužyti kaulus, nuo lygiai 36 iki 38,5 laipsnių  ėmė šokinėti temperatūra, mušė prakaitas, buvo silpna, svaigo galva. Jaučiausi panašiai kaip sunkiai sirgdama gripu. Kai pakildavo temperatūra, savijauta būdavo itin prasta. Šie simptomai tęsėsi dvi tris paras, paskui savijauta pagerėjo. Jei ne grėsminga diagnozė, į darbą būčiau ėjusi jau šeštą parą. Nors ir dabar kankina sausas kosulys ir vienas gal ne visai tipiškas simptomas – skauda kojas", – vardijo pašnekovė. Pasak jos, sausas kosulys septintą ligos dieną sustiprėjo, naktį prasidėjo kosulio priepuoliai. "Gydytoja patarė stebėti, ar neprasideda plaučių uždegimas. Gal jis jau prasideda? Nesu juo sirgusi, nežinau, kaip žmogus jaučiasi prasidedant šiai ligai", – nerimo neslėpė pašnekovė, kurios pasakojimą vis pertraukdavo kosulys. Vakar po pietų ji žadėjo skambinti savo gydytojai ir tartis dėl tolesnio gydymo.

Pasak jos, trūksta aiškių instrukcijų, kaip elgtis sergant šia liga, kokios gydytojų specialistų konsultacijos priklauso. "Norėčiau išsitirti plaučius. Kad būtų ramiau, tai padaryti norėčiau kuo greičiau, tik kol kas nežinau, ar man bus sudaryta tokia galimybė. Kaip ir neaišku, ar, persirgusi COVID-19, galėsiu pasikonsultuoti su kardiologu, išsamiai išsitirti sveikatą. Juk persirgus šia liga gali likti liekamųjų reiškinių", – atkreipė dėmesį Violeta.

Kaip ir COVID-19 sirgusiam Benui, Violetai skirtingi NVSC darbuotojai, norėdami nustatyti jos kontaktus, taip pat skambino kelis kartus ir, pasak moters, klausinėjo tų pačių dalykų. "Akivaizdu, kad centre trūksta koordinacijos. Centro atstovai vis skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, tačiau, jei ten geriau būtų koordinuojamas darbas, galbūt užtektų ir tų pačių pajėgų", – svarstė moteris.

Jausdamasi geriau, Violeta šeimininkavo virtuvėje, bet – tik su kauke ir guminėmis pirštinėmis, naudodama dezinfekcines priemones ir tik tuo metu, kai ten nesisukiojo kiti šeimos nariai – vyras ir du mokyklinio amžiaus vaikai. Šeima gyvena privačiame name, kur visiems užtenka vietos izoliuotis – dabar jie dažniausiai bendrauja telefonu. "Gerai, kad mano vaikai jau paaugę, supranta, kad šiuo metu mes negalime nei apsikabinti, nei kitaip bendrauti iš arti. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų izoliuotis, jei vaikai būtų maži", – prisipažino dviejų vaikų mama.

Pašnekovė džiaugiasi: praėjus dešimčiai dienų nuo diagnozės, kitiems šeimos nariams COVID-19 nenustatyta. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad vaikų mokyklose dėl koronaviruso atvejo jos šeimoje buvo pasielgta skirtingai: visa sūnaus klasė ėmė mokytis nuotoliniu būdu, o dukros klasė toliau ėjo į mokyklą – mokytis namuose liko tik Violetos dukra.

Buvo labai neramu

Pakaunės gyventojos žodžiais, kai tenka izoliuotis, gyvenimas užmiestyje kelia tam tikrų keblumų – ne viską pavyksta užsisakyti į namus. "Kai kurios bendrovės iki mūsų neveža karšto maisto. Arba iškyla keblumų atsiskaitant už atvežtas prekes. Juk ir aš, ir besiizoliuojantys šeimos nariai turime laikytis 2 m atstumo, tačiau kaip per tokį atstumą atsiskaityti už atvežtas prekes?" – svarstė Violeta.

Moteris atkreipė dėmesį ir į emocinius sunkumus, su kuriais susiduria žmogus, išgirdęs COVID-19 diagnozę. "Patyriau nesaugumo, netikrumo jausmą, o pasiskaičius apie galimas komplikacijas, liekamuosius reiškinius – ir nerimą. Vis dėlto tai nauja liga, gydytojai apie ją žino panašiai tiek, kiek ir mes, sergantieji. Ir, tokiu atveju kaip mano, be temperatūrą mažinančių vaistų ir vaistų nuo kosulio, jie nelabai ką gali pasiūlyti. Tiesa, buvau gavusi ir gydytojos patarimą: jei situacija blogėtų, kviesti greitąją medicinos pagalbą. Pirmosiomis ligos dienomis, jei pradėdavo diegti širdį, būdavo labai neramu: galvojau, gal tai dar vienas ligos simptomas, gal mano būklė jau blogėja? Emocinę būseną apsunkino ir tai, kad iš kai kurių žmonių sulaukiau netiesioginių kaltinimų, jog susirgau – esą, galbūt nesisaugojau. Kiti priekaištavo, kam apskritai dariausi COVID-19 testą. Jų logika tokia: jei nebūčiau dariusiu testo, nebūčiau išgirdusi ir diagnozės, o su tokia diagnoze kitiems žmonėms pridariau nepatogumų – dabar jiems, kaip turėjusiems su manimi artimą kontaktą, tenka izoliuotis", – neadekvačias kai kurių lietuvių reakcijas įvardijo Violeta.

58 metų Simonas COVID-19 užsikrėtė darbe. Jis taip pat atsipirko lengva koronaviruso forma. "Man buvo didžiulė sloga, vieną dieną pradėjo kamuoti dideli nugaros skausmai, buvau ir uoslę praradęs. Ir dabar, praėjus trims savaitėms nuo to laiko, kai susirgau, dar ne ypač gerai užuodžiu. Nors du COVID-19 testai buvo neigiami. Nuo manęs koronavirusu užsikrėtė žmona. Jai buvo temperatūros šuoliai iki 38,5 °C, o nugaros skausmai tęsėsi kur kas ilgiau nei man", – pasakojo pašnekovas. Rimo atvejis siejamas su dideliu COVID-19 židiniu Kaune – šiam židiniui priskiriama per 40 ligos atvejų. "Vieni persirgo lengviau, kiti – šiek tiek sunkiau, tačiau deguonies aparato neprireikė nė vienam, – palygino Rimas. – Galima sakyti, kad mes – laimingieji: jau persirgome. Juokaujame, kad, kai tik leis keliauti, važiuosime aplink pasaulį už pusę ar trečdalį kainos."

Kas ketvirtas – nenustatytas

NVSC atstovų teigimu, būtent klausdami apie tai, kur užsikrėtusysis koronavirusu buvo ir su kuo bendravo, jie bando išsiaiškinti, kur ir nuo ko jis užsikrėtė šia liga bei užkirsti kelią infekcijai plisti. "NVSC specialistai, vykdydami epidemiologinius tyrimus, visais atvejais siekia išsiaiškinti, kur žmonės lankėsi, su kuo bendravo, surenkami užsikrėtusiųjų asmenų maršrutai. Visos šios detalės leidžia susieti atvejus, atrasti infekcijos šaltinį ir jį izoliuoti", – pasak NVSC atstovės Justinos Petravičienės, vadinamasis infekcijos grandinės nukirtimas ir toliau išlieka centro prioritetu.

Pagrindinis inkubacinis laikotarpis, kurio turėtų užtekti, kad žmogus viruso toliau neplatintų, yra keturiolika dienų terminas. Tik klausimas, kiek griežta turi būti saviizoliacija.

Nepaisant pastangų atsekti koronaviruso plėtros kelius, atvejų, kai nepavyksta nustatyti, nuo ko žmogus užsikrėtė COVID-19, daugėja. NVSC duomenimis, liepos mėnesį tokių atvejų Lietuvoje buvo 18 proc. rugsėjį – 19,6 proc., šiuo metu jų priskaičiuojama apie ketvirtadalis – 25 proc.

Nuo spalio 16 d. Lietuvoje galioja sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo remiantis pacientams, sergantiems lengva koronaviruso forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai išnyko ir per pastarąsias 24 val. nepasireiškė karščiavimas. Jei ligos simptomai išnyko po dešimtos susirgimo dienos, izoliacija gali būti nutraukta po simptomų išnykimo praėjus ne mažiau kaip trims dienoms. Pacientams, sergantiems besimptome COVID-19 forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus dešimčiai dienų po ligos nustatymo PGR metodu.

Tačiau ar gali baigti saviizoliaciją ir grįžti į darbą žmogus, jei jam lieka tik vienas simptomas – uoslės praradimas? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą NVSC specialistai neduoda. "Uoslės praradimas yra specifinis šio viruso simptomas, tad kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai", – rašoma J.Petravičienės atsiųstame atsakyme.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai informuoja, kad lengva COVID-19 forma sirgęs žmogus pats negali nuspręsti, jog per paskutinę parą jam nebuvo jokių simptomų, ir grįžti į darbą. "Tik gydytojas gali įvertinti, ar dar yra simptomai ar jų nėra, ir informuoti NVSC. Jei žmogus pats savavališkai nutrauks izoliaciją, niekas jo neišbrauks iš JUVARE sistemos (elektroninės susirgusiųjų COVID-19 ir sąlytį turėjusių asmenų sveikatos stebėjimo registravimo sistemos – red. past.). Tai reiškia, kad jis gali sulaukti policijos vizito ir būti nubaustas už izoliacijos režimo nesilaikymą", – teigiama SAM komentare.

Daugelis persirgs lengvai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktoriaus profesoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, naujasis koronavirusas nuo metų pradžios mutavo, ir šiuo metu manoma, kad mažiausiai 80 proc. žmonių arba COVID-19 liga sirgs lengvai, arba išvis nejaus simptomų. "Tačiau labai svarbu, kad tokie žmonės kuo greičiau izoliuotųsi, neplatintų viruso. Be to, imtųsi simptominio gydymo, nepervargtų – kad liga neprogresuotų", – atkreipė dėmesį ULAC direktorius.

NVSC duomenimis, asmenų, kurie epidemiologinių tyrimų metu specialistams nurodė, kad nejaučia šiai koronavirusinei infekcijai būdingų simptomų, yra apie 40 proc., o vidutiniškai hospitalizuojama apie 8 proc. užsikrėtusiųjų. Sveikatos specialistai nuo pat metų pradžios ragina: dėl šių žmonių, jų sveikatai iškylančios rimtos grėsmės, turi pasistengti visa visuomenė.

Nesutaria: S. Čaplinskas (nuotrauka kairėje) siūlo naikinti reikalavimą izoliuotis medikams, turėjusiems kontaktą su medikais, gydžiusiais sergantįjį COVID-19, tačiau A. Veryga apie šių reikalavimų keitimą neužsimena. V. Petriko, P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

S.Čaplinskas skaičiuoja, kad maždaug apie 5 proc. sergančiųjų gali prireikti ne tik deguonies kaukių, kokios naudojamos įprastose ligoninių palatose: "Jie gali atsidurti intensyvios terapijos, kitaip vadinamose reanimacijos, palatose. Jiems gali tekti taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją. Deja, dalis tų, kuriems prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos, gali neišgyventi."

ULAC direktoriaus teigimu, persirgusio lengva COVID-19 forma greitesnis grįžimas į visuomenę nei to, su kuriuo šis turėjo kontaktą, tokio viruso atveju yra logiškas. "Atlikti tyrimai patvirtina: jei žmogus užsikrėtęs koronavirusu ir jam nesivysto simptomai, septintą parą po to, kai jis būdavo infekuotas šia infekcija, žmogus viruso nebeišskirdavo, nors kai kuriais atvejais PGR tyrimas dar būdavo teigiamas. Dėl to lengvais atvejais ir atsirado mokslininkų siūlymas, kad žmogus izoliuotųsi dešimčiai dienų", – priežastį, kodėl sergantiesiems lengva koronaviruso forma buvo sutrumpintas izoliacijos laikas, įvardijo S.Čaplinskas.

Reikalavimą keturiolika dienų izoliuotis asmenims, turėjusiems didelės rizikos sąlytį su sergančiaisiais, pašnekovas vadino pagrįstu. "Šiandieninėmis mokslo žiniomis apie COVID-19, tai yra logiškas reikalavimas. Pagrindinis inkubacinis laikotarpis, kurio turėtų užtekti, kad žmogus viruso toliau neplatintų, yra keturiolika dienų terminas. Tik klausimas, kiek griežta turi būti saviizoliacija. Nes, jei žmonės teisingai dėvi žmonės medicinines kaukes, šiuo virusu neužsikrečiama. Respiratoriai dar stipriau apsaugo, nors užtenka ir medicininių kaukių, – palygino S.Čaplinskas. – Dabar yra prieštaravimų pačiuose reikalavimuose. Ir kai taip atsitinka, kai reikalavimai yra per griežti, kai iki galo neišaiškinama, kai kurie žmonės ima arba nesilaikyti saviizoliacijos taisyklių, arba vengti pasakyti, su kuo jie kontaktavo, arba paprasčiausiai neiti tirtis dėl šios ligos."

S.Čaplinskas abejojo ir medikų, dirbančių ne su COVID-19 pacientais, tačiau darbe turėjusių sąlytį su sergančiaisiais šia liga, izoliavimosi reikalingumu. "Nemanau, kad medikai turėtų izoliuotis po tokių kontaktų darbe. Yra daug pavyzdžių, daug šalių Europoje ir Amerikos žemyne, kur tokių reikalavimų medikams nėra. Juk kas jau kas, o medikai moka naudotis ir naudojasi apsaugos priemonėmis. Ir tikrai perdėtas, absurdiškas reikalavimas atrodo izoliuotis gydytojui, turėjusiam kontaktą su kitu gydytoju, gydžiusiu COVID-19 sergantį ligonį", – įsitikinęs ULAC direktorius.

Profesoriaus žodžiais, vieninteliu sveikatos sistemos tikslu negali tapti siekis įveikti COVID-19. Be to, pasak jo, naudojant perdėtas priemones, lazda atsisuka kitu galu – atsiranda sveikatos sistemos perdegimo požymių. "Bijodami, kad sveikatos sistema neperdegtų dėl COVID-19, dabar mes ją perdeginame dėl kovos su COVID-19", – palygino S.Čaplinskas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apie reikalavimų izoliuotis medikams po kontakto su sergančiaisiais COVID-19, jei jie laikėsi visų saugumo reikalavimų, neužsimena.

"Ką reiškia – laikėsi visų saugumo reikalavimų? Jei žmogus buvo su visa apranga, su visomis apsaugos priemonėmis – jam ir izoliavimas neturėtų būti taikomas, o jei tą kontaktą turėjo jau be apsaugos priemonių, poilsio aplinkoje ar pan., bendrai valgė ar bendrai leido laisvalaikį, tai nežinau, kokių saugumo priemonių jis galėjo laikytis", – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministras.

Praėjusią savaitę beveik kasdien pasiektus naujų COVID-19 atvejų rekordus vainikavo vakarykštis – 766 atvejai per parą. Auga ir dėl šios ligos hospitalizuojamų ligonių skaičius, kasdien skelbiama apie naujas mirtis. SAM duomenimis, pastarosiomis dienomis visoje Lietuvoje buvo užimta 59–62 proc. COVID-19 ligoniams skirtų lovų. Vis dėlto A.Veryga tvirtina, kad šalies sveikatos sistema yra pasiruošusi spartesniam COVID-19 ligos plitimui. "Esame minėję skaičių – 70 proc. kovidinių lovų užpildymą. Tai yra ženklas, kad gydymo įstaigos turi pradėti ruoštis papildomas lovas – jos tą ir daro. Jei poreikis bus toks, kad jo bus neįmanoma tenkinti, papildomos gydymo įstaigos bus aktyvuojamos ir lovų skaičius plečiamas", – aiškino ministras. Pasak jo, gydymo įstaigos jau yra susiplanavusios papildomai daugiau kaip 260 lovų COVID-19 pacientams. "Kol kas, turėdama tokį skaičių, sistema susitvarko", – tikino A.Veryga.

Vis dėlto praėjusią savaitę Kauno klinikose susiklosčiusi situacija rodo ką kita: kad situacija greitai gali tapti nevaldoma. Paaiškėjo, kad ten ima trūkti izoliacinių palatų, į kurias guldomi pacientai iki COVID-19 testo rezultatų. Dėl to net ima strigti skubios pagalbos suteikimas laiku. Tačiau į klausimą, kaip turėtų būti sprendžiama ši problema, ministras atsakė: "Tam yra gydymo įstaigų vadovai, jie tas problemas ir sprendžia."