Ekranų įtaka didėja – kada vertėtų sunerimti?

Viskas prasideda nuo kūdikystės

Pasak I. Bakanienės, tyrimai rodo, kad per didelis ekranų naudojimas vaikams iki dvejų trejų metų amžiaus gali sukelti kalbos, bendros raidos, dėmesio ir elgesio sutrikimų, miego problemų, išrankumą maistui. Itin sunkiais atvejais gali atsirasti požymių, būdingų autizmui, o vaikams, turintiems genetinį polinkį, ekranų perteklius gali paskatinti autizmo atsiradimą.

Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė įspėjo, kad ypač pavojinga leisti prie ekranų kūdikius ir vaikus iki pusantrų metų amžiaus, kai intensyviai vystosi socialinė raida.

„Rumunų psichologas Marius Zamfiras pasiūlė terminą „ekraninis autizmas“, pastebėjęs, kad vaikai, praleidžiantys daugiau nei keturias valandas per dieną prie ekranų, pradeda elgtis panašiai kaip autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai. Anot jo, ekranų laikas užima didelę vaiko dienos dalį, mažindamas laiką prasmingoms veikloms, tokioms kaip aplinkos tyrinėjimas, fizinė veikla ir socialinis bendravimas, – kalbėjo I. Bakanienė. – Vėlesni tyrimai parodė, kad ekranai ne tik užima laiko, bet ir tiesiogiai veikia smegenis, stimuliuodami už regimąjį suvokimą atsakingų centrų vystymąsi. Deja, šis vystymasis vyksta kitų centrų, daugiausia atsakingų už kalbos ir socialinę raidą, nenaudai.“

Poveikis fizinei sveikatai

Ilgalaikis ekranų naudojimas gali nuvarginti akis, sukelti sausų akių pojūtį, trumparegystę (miopiją) ir kitus regos sutrikimus. Anot ekspertės, tai ypač aktualu mažiems vaikams, kurių akys dar tik vystosi.

Ekranų skleidžiama mėlyna šviesa gali sutrikdyti miego ciklą, slopindama melatonino gamybą. Vakarus leidžiant prie ekranų gali būti sunkiau užmigti ir miegas gali būti mažiau kokybiškas.

Vaikams, turintiems genetinį polinkį, ekranų perteklius gali paskatinti autizmo atsiradimą.

 

 

Be to, vaikai, kurie daug laiko praleidžia prie ekranų, dažnai sėdi netinkamomis pozomis, o tai gali lemti ilgalaikius laikysenos sutrikimus.

„Laikas, praleidžiamas prie ekranų, dažnai yra laikas, kuris galėtų būti skirtas fizinei veiklai. Tai gali sulėtinti vaiko judesių raidą, mažinti fizinę ištvermę, lemti antsvorio ar nutukimo atsiradimą“, – sakė I. Bakanienė.

Svarbios raudonos vėliavėlės

Anot vaikų reabilitacijos klinikos vadovės, tėvai ir globėjai turėtų atkreipti dėmesį į pagrindinius simptomus: „Neretai vaikas tampa dirglesnis, nervingesnis ar agresyvesnis, sumažėja jo susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikdavo džiaugsmą, tampa sunku susikaupti atliekant kasdienes užduotis ar žaidžiant. Taip pat pastebima, kad sunkiau užmigti vakare arba dažnai prabundama naktį. Vėluojanti kalbos raida, sunkumai formuluoti žodžius ar sakinius. Mažėjantis noras bendrauti su tėvais, bendraamžiais. Vaikas mažiau nori judėti, bėgioti, žaisti lauke, sumažėjusi jo fizinė ištvermė ir energija.“

Ji pridūrė, kad šiais laikais bet koks raidos sutrikimas dažnai gydomas ribojant arba visiškai pašalinant ekranų laiką, jei nustatoma, kad vaikas per daug laiko praleidžia prie ekranų: „Ekranų laiko ribojimas padeda vaikui vėl įsitraukti į prasmingas veiklas, kurios skatina kalbos, socialinę ir motorinę raidą.“

I. Bakanienės teigimu, itin svarbu skatinti skaityti knygas, užsiimti fiziškai aktyvia veikla, žaisti lauke, bendrauti su vaikais.

Be to, vaikai natūraliai mėgdžioja savo tėvus ir mokosi stebėdami jų elgesį, todėl tėvai savo elgesiu turėtų rodyti gerąjį pavyzdį.

„Jei vaikai mato, kad jų tėvai vertina laiką, praleistą lauke, skaito knygas ar užsiima hobiais, jie patys taip pat linkę domėtis tokiomis veiklomis. Bendras šeimos laikas be ekranų padeda vaikams jaustis labiau įtrauktiems ir suprastiems, kas savo ruožtu gerina jų socialinius įgūdžius ir emocinį stabilumą, – minėjo ekspertė ir papildė, kad tėvai, kurie laikosi aiškių taisyklių ir ribų dėl ekranų naudojimo, padeda vaikams suprasti disciplinos svarbą: – Tai ypač svarbu mažiems vaikams, kurie dar tik formuoja savo įpročius ir supratimą apie pasaulį. Tikėtina, kad vaikai, augdami aplinkoje, kurioje yra aiškios taisyklės dėl ekranų naudojimo, išmoks geriau valdyti savo laiką ir prioritetus.“

Įtaką daro ne tik laikas, bet ir turinys

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Amerikos pediatrų akademija (APA), iki dvejų metų nerekomenduojama naudotis ekranais, išskyrus vaizdo pokalbius su šeimos nariais ar artimaisiais. Šiame amžiuje vaikai geriausiai mokosi iš tiesioginio bendravimo su žmonėmis ir aplinka.

2–5 metų vaikams rekomenduojama riboti ekranų laiką iki vienos valandos per dieną, taip pat pasirinkti aukštos kokybės turinį. Pavyzdžiui, švietimo programas, kurios skatina mokymąsi ir kūrybiškumą, programas, kurios moko socialinių ir emocinių įgūdžių, interaktyvius žaidimus ir programėles, kurios skatina mokymąsi ir problemų sprendimą.

„Svarbu, kad tėvai ar globėjai žiūrėtų turinį kartu su vaikais, kad paaiškintų matomą turinį ir padėtų vaikams jį suprasti ir pritaikyti realiame gyvenime“, – pažymėjo I. Bakanienė.

Ekranų laiko ribojimas padeda vaikui vėl įsitraukti į prasmingas veiklas, kurios skatina kalbos, socialinę ir motorinę raidą.

 

Vaikams nuo šešerių ir vyresniems rekomenduojama prie ekranų praleisti ne ilgiau nei dvi valandas per dieną, tačiau individualūs poreikiai ir aplinkybės gali lemti skirtingus sprendimus.

Anot ekspertės, tokio amžiaus vaikams rekomenduojamas švietimo turinys, susijęs su mokyklos dalykais, programos ir filmai, skatinantys kritinį mąstymą ir diskusijas apie vertybes ir moralę, interaktyvūs žaidimai ar edukacinės programėlės, skatinančios kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir strateginį mąstymą.

Be šių rekomendacijų, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesį ir raidą, stebėti, kaip ekranų naudojimas veikia jo kasdienę veiklą, miegą, socialinius įgūdžius ir bendrą savijautą. Prireikus būtina kreiptis į specialistus.

„Ekranus ribojame visada“

Vilniuje gyvenanti ir du sūnus – dvejų su puse metų ir šešių mėnesių – auginanti Grėtė sakė, kad su vyru vaikams ekranus riboja visada: „Esame sutarę vyresniajam rodyti jo pasirinktą filmuką ar kelis filmukus iš mūsų pasiūlytų, kurių bendra trukmė neviršija 30 minučių per dieną. Išimtis taikoma tada, kai visi kartu žiūrime filmą šeimai, einame į kino teatrą, ir, dažnu atveju, sekmadieniais, kai rodomos pažintinės, pramoginės laidos vaikams. Tokių laidų žiūrėjimas netrunka ilgiau nei vieną valandą.“

Mama pažymėjo, kad vaiko žiūrimas turinys yra nuolat kontroliuojamas. „Dažnu atveju yra pasiūlomi keli variantai ir leidžiama vaikui pasirinkti arba išrenkame savo nuožiūra ir žiūrėdami kartu paaiškiname, supažindiname su rodomu turiniu“, – pridūrė ji.

Grėtės nuomone, bet koks rodomas turinys turi labai didelę reikšmę vaiko elgesiui: „Manome, kad turinį būtina kontroliuoti, stengtis žiūrėti kartu ir aiškinti vaikui, kas vyksta. Jei nėra galimybės žiūrėti kartu, jungiame tokį filmuką ar laidą, kuri jau buvo žiūrėta ir aptarta su vaiku.“