Kaune pristatęs planuojamą reformą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad tikslas – jog visoje šalyje GMP būtų teikiama pagal vienodą tvarką ir principus.

Anot ministro, siekiama, kad greitosios pagalbos medikai gyventoją mieste pasiektų per 15 minučių, užmiestyje – per 25 minutes.

„Startui matome, kad perkame naujus automobilius, reikia padidinti brigadų skaičių“, – per spaudos konferenciją sakė A. Dulkys.

140 tūkst. gyventojų – „pilkojoje zonoje“

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys patvirtino, jog šiuo metu GMP teikiantys 49 juridiniai asmenys bus reorganizuojami į vieną – viešąją įstaigą.

„Šiai dienai, kai GMP organizavimas yra atskirai savivaldybėse, mes turime daugybę problemų, kai yra savivaldybių ribos, atsiranda daugybė neaiškumų ar nesusipratimų dėl pacientų aptarnavimo“, – sakė ministras.

Pasak jo, po pertvarkos planuojama, kad bus viena centralizuota GMP dispečerinė, steigiami penki filialai, o vėliau dėl struktūros spręs naujosios įstaigos vadovai, matydami besiklostančią praktiką, o ne ministerijos vadovybė.

A. Dulkys teigė, jog šiuo metu apie 140 tūkst. gyventojų yra vadinamoje „pilkojoje zonoje“, kuriuos GMP tinklas labai sunkiai pasiekia.

„Kada išskaidytas darbo organizavimas, turime labai skirtingus darbo protokolus, vienos komandos dirba pagal vienus protokolus, naujesnius, kitos – pagal kitą metodiką. Mes norime, kad visoje Lietuvoje darbo organizavimas būtų vieningas ir visoje teritorijoje pacientai gautų vienodos kokybės ir vienodo protokolo paslaugas“, – kalbėjo ministras.

Jis taip pat teigė, kad po reformos neturėtų likti atvejų, kai GMP brigados atlieka žmonių pavežėjimo iki medicinos įstaigos funkcijas, nes tai yra socialinė, o ne medicinos pagalba.

„Šiam klausimui mes rengiame atskirą pavežėjimo sistemą, ir visos Lietuvos mastu bus organizuota sistema, kuri nuims pavežėjimo krūvį nuo visos GMP sistemos“, – sakė A. Dulkys.

Arūnas Dulkys. Vilmanto Raupelio nuotr.

Bus perkami nauji automobiliai

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė informavo, kad pertvarkant sistemą bus padidintas vietų, kur budi greitosios pagalbos automobiliai, skaičius.

Pasak D. Jankauskienės, brigados galės budėti nebūtinai medicinos įstaigose, bet ir kituose pastatuose, pvz., mokyklose, darželiuose.

„Mes padidinsime pirmiausia GPM brigadų skaičių, ne tiek daug, maždaug dešimčia, tačiau stipriai padidinsime vietų skaičių, kur stovi tos medicinos brigados, kad išvažiavimas ir atvažiavimas būtų per patį trumpiausią laiką, 15 ir 25 minutės“, – sakė D. Jankauskienė.

Ministras A. Dulkys teigė, kad pirmajame reformos etape planuojama įsigyti 225 naujus greitosios pagalbos automobilius už maždaug 40 mln. eurų, taip pat investuojama į naujas GMP sistemas, darbuotojų kvalifikaciją.

„Taip pat planuojame virš 1 mln. eurų į patalpų, infrastruktūros atnaujinimą, virš 1 mln. eurų į darbuotojų kvalifikaciją, iki 10 mln. eurų į išmaniąsias GMP sistemas“, – vardijo A. Dulkys.

Sveikatos apsaugos viceministrė D. Jankauskienė taip pat tvirtino, kad darbuotojai atleidžiami nebus, kaip tik reikės įdarbinti daugiau, o dėl centrinės įstaigos būstinės bus sprendžiama, kai Seimas įtvirtins reformą įstatymais.

Žada efektyvesnę pagalbą

Kauno GMP stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė teigė, kad iš pertvarkos greitosios medicinos pagalbos bendruomenė tikisi, jog paslaugos bus suteikiamos greičiau ir efektyviau.

„Mūsų vizija, kas yra GMP pertvarka – tai turėtų būti savalaikė, kokybiška greitosios medicinos pagalbos paslauga bet kurioje Lietuvos vietoje, bet kuriuo paros metu“, – per spaudos konferenciją prie Kauno GMP stoties sakė pavaduotoja medicinai.

Ji teigė, jog greitoji medicinos pagalba turi būti pradedama teikti ne nuo brigados atvykimo į vietą, o nuo to momento, kai dispečeris atsiliepia telefonu.

„Jei yra įvykusi staigi mirtis, jei yra masyvus išorinis kraujavimas, tai be veiksmų, skirtų išgelbėti gyvybę, tas pacientas iki GMP atvykimo nelabai turės šansą išgyventi, ir GMP atvykusi net ir per nustatytą laiką, 15 ar 25 minutes, jau gali nieko nebepadaryti“, – kalbėjo I. Kajokaitė.

Kauno GMP stoties atstovė pasakojo, jog jų pačių stoties pertvarka buvo pradėta 2011 metais remiantis tarptautine praktika ir tai pagerino įstaigos rodiklius.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešime skelbia, kad GMP pertvarka „reikšmingai palies šios sistemos darbuotojus“, todėl visi pokyčiai nuolat derinami su profesinėmis sąjungomis.

„Kokybiškos, kvalifikuotos ir savalaikės paslaugos pacientui, maksimaliai saugios darbo sąlygos, užtikrintas kvalifikacijos kėlimas, pažangiausi darbo metodai ir naujausia įranga, atsakomybę atitinkantis atlyginimas ir ankstyvesnis pensijinis amžius darbuotojams – tai profesinės sąjungos siekis, kurį tikimės pilnai įgyvendinti vykstant GMP pertvarkai“, – pranešime cituojama GMP darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė.

GMP teikia beveik pusšimtis įstaigų

Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane įkurti GMP tarnybą numatyta iki šių metų vidurio.

Kaip BNS anksčiau teigė Sveikatos apsaugos ministerija, vienos veiklą administruojančios tarnybos įkūrimas leistų „užtikrinti ne tik paslaugų kokybę, bet ir vieningos politikos formavimą, brigadų budėjimo vietų tinkamą išdėstymą, programinės ir techninės įrangos naudojimą“.

Ministerijos duomenimis, greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia apie pusšimtį įstaigų.

Skaičiuojama, kad pagal esamą greitosios medicinos pagalbos brigadų išdėstymą 5 proc. Lietuvos gyventojų pagalbos sulaukia vėliau nei nustatytas laikas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

A. Dulkys: Lietuva Ukrainai skyrė penktadalį savo medicininių priemonių rezervo

Lietuva, teikdama humanitarinę pagalbą Ukrainai, panaudojo penktadalį savo medicininių priemonių rezervo, jis šiuo metu atkuriamas, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Kada mes teikėme pagalbą Ukrainai, buvo panaudota apie 20 proc. mūsų valstybės rezervo, jis šiuo metu atstatinėjimas. Daugiau nenorėčiau ta tema kalbėti, nes tai, galbūt, nėra labai vieša“, – žurnalistams Kaune penktadienį sakė A. Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministerija kovą į Ukrainą skelbė išsiuntusi beveik 4 mln. eurų vertės tarptautinės pagalbos siuntą, kurią iš Lietuvos išgabeno 35 vilkikai.

Siuntą sudarė vaistiniai preparatai, asmeninės apsaugos priemonės, antiseptikai, vienkartiniai švirkštai, tvarstymo reikmenys, chirurgijos rinkiniai, sterilūs paketai kraujavimui, lūžiams, nudegimams, neštuvai, vienkartinės veido kaukės, pirštinės ir kiti daiktai.

Kovo pabaigoje skirta dar maždaug 250 tūkst. eurų pagalba – į Ukrainą išvežtoje siuntoje buvo antibiotikų, skausmą ir karščiavimą malšinančių vaistų ir kitų medikamentų.