Ar tikrai sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ketina atšaukti jos pirmtako Vytenio Povilo Andriukaičio įsakymą nepriimti į darželį neskiepytų vaikų?

Ką mano medikai

Aistros dėl vaikams privalomų skiepijimų tebeverda jau ne vienus metus.

Nemažai tėvų yra kategoriškai atsisakę skiepyti naujagimius. Argumentai – skiepų žala: jie nesaugūs, netgi nuodingi, ne vienas vaikas susirgo, vos paskiepytas. Protestuodami prieš skiepus jauni tėvai buriasi į grupes ir reikalauja neliesti jų vaikų.

Dėl tokių nuostatų medikai yra pakraupę. Jie vienu balsu šaukia: skiepytis būtina, nes vėl grįš žmonijos pražūtimi grasinusios ligos.

Kalniečių poliklinikos gydytoja pediatrė Virginija Lukšienė skiepų būtinybę grindžia visuomenės saugumo užtikrinimu.

"Mokslininkai yra nustatę, kad užkrečiamosios ligos nekelia pavojaus visuomenei, kai yra pasiskiepiję 90–95 proc. jos narių", – pabrėžia gydytoja V.Lukšienė.

Ji džiaugiasi, kad imunizacijos rodikliai ilgai buvo aukšti ir dėl to jau beveik išnyko tymai. Tai labai pavojinga virusinė liga. Gydytoja yra konsultavusi du vaikus, apkurtusius dėl tymų komplikacijos. Dar vienas berniukas dėl to laikinai buvo netekęs regėjimo.

Kai negalima – neskiepija

Jaunos mamos, anot gydytojos V.Lukšienės, nebežino, kas yra epideminis parotitas, vadinamoji kiaulytė.

"Ši liga komplikuojasi sėklidžių uždegimu. Jo padarinys – nevaisingumas", – apie grėsmę, kas gali atsitikti nesiskiepijus, aiškina gydytoja pediatrė V.Lukšienė.

Paklausta, ką daro, kai tėvai atsisako skiepų vaikams, ji pažymėjo, kad iš 40 pernai gimusių ir jos pacientais tapusių kūdikių privalomai paskiepyti 39.

"Esant medicininių kontraindikacijų vaikai niekada neskiepijami", – V.Lukšienė pabrėžia, jog medikai dirba labai atsakingai ir patvirtina, kad dėl įvairių priežasčių neskiepytų vaikų yra gana daug.

Lietuvoje ilgiau nei du dešimtmečius skiepijimai neprivalomi. Valstybė garantuoja kiekvienam vaikui skiepus, numatytus Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje, tuo valdydama užkrečiamąsias ligas ir užtikrindama apsaugą paskiepytajam. Dėl vaiko skiepijimo ar neskiepijimo sprendimą priima jo tėvai ar globėjai, pasirašydami sutikimo formą.

Bandymai priversti

Lietuvos deleguotas eurokomisaras V.P.Andriukaitis, būdamas sveikatos apsaugos ministru, išleido įsakymą, kad nuo 2016 m. į ikimokyklines ir priešmokyklines vaikų ugdymo įstaigas bus priimami tik tie vaikai, kurie yra paskiepyti nuo tymų, raudonukės ir poliomielito.

Taip siekiama sumažinti vakcinomis valdomų ligų plitimo riziką kolektyvuose, užtikrinti saugią aplinką. Teigiama, kad tokia praktika taikoma ir kitose šalyse, skiepijimų efektyvumas, saugumas, įtaka užkrečiamosioms ligoms yra seniai įrodyta, nuolat atliekami tyrimai bei publikuojami rezultatai.

Tais įrodymais remiasi tarptautinės organizacijos, šalių nacionalinės institucijos, vykdydamos skiepijimų programas.

Siūlo keisti įstatymus

Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė mano, kad draudimas nepaskiepytiems vaikams lankyti darželius nėra pati veiksmingiausia priemonė skatinti tėvus laiku paskiepyti savo atžalas.

"Tėvai yra atsakingi už savo vaikų sveikatą, tarp jų ir už skiepijimą, todėl šiuo metu svarstomos kitos gimdytojų atsakomybės didinimo šioje srityje galimybės. Joms įteisinti reikia pakeisti įstatymus, kad skiepijimai nuo likviduojamų infekcijų būtų privalomi", – paprašius argumentų, kodėl ketinama atšaukti jos pirmtako įsakymą, vardija ministrė R.Šalaševičiūtė.

Ji teigia, kad skiepais valdomos užkrečiamosios ligos – tymai, raudonukė ir poliomielitas, kurias siekiama išnaikinti, pasaulyje reikalauja visos visuomenės ir tarptautinės bendruomenės pastangų, todėl turime imtis veiksmų, pirmiausia užtikrinančių visuomenės interesus.

"Pasaulio sveikatos organizacija numatė, kad iki 2018 m. poliomielitas, tymai ir raudonukė turi būti likviduoti, todėl skiepijimų apimtis kiekvienoje įstaigoje, teritorijoje, šalyje turi būti didelė, kad neliktų galimybių plisti ligų sukėlėjams. Deja, pastaraisiais metais Europos šalyse kilę tymų protrūkiai parodė, kad susiformavus imlioms asmenų grupėms, tarp vaikų ar suaugusiųjų, tymų virusas greitai plito, sukėlė tūkstančius ligų ir protrūkių", – aiškina R.Šalaševičiūtė.

Sergama vis dažniau

Medikai teigia, kad pamirštos infekcijos vis dažniau primena apie save net ir išsivysčiusiose šalyse.

"Mus pasiekia signalai, kad ligos, kurios, atrodytų, mums neaktualios jau daug dešimtmečių, vėl gali tapti realia grėsme. Pavyzdžiui, Pasaulinė sveikatos organizacija neseniai skelbė apie sergamumo tymais židinius net tokiose valstybėse, kaip JAV", – atkreipia dėmesį vaistininkė Žydrūnė Muzikevičiūtė.

Tymai vis dažniau diagnozuojami ir Lietuvoje. Vis dažniau girdime apie difteriją, kokliušą. Šios ligos vadintos privalomomis vaikiškomis. Tėvai, neskiepydami vaikų, renkasi ligas. Persirgus įgyjamas imunitetas. Laimė, kai sergama nesunkiai, be komplikacijų. Net ir kovotojai su skiepais reikalauja vakcinos nuo meningokokinės infekcijos. Tai liga, kurios žaibinė forma yra mirtina ir dar labai sunkiai įveikiama šiuolaikinei medicinai.

Didžiojoje Britanijoje jau nuspręsta, kad visi kūdikiai bus skiepijami nuo meningito B. Skiepas bus pridėtas prie nacionalinės vaikų skiepų schemos.

Grėsmę galinčių kelti infekcinių ligų penketukas

Tymai. Prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių uždegimu. Po poros dienų atsiranda bėrimas galvos srityje, vėliau jis apima liemenį, galūnes. Liga labai užkrečiama, perduodama oro lašeliniu būdu. Vaikai nuo tymų skiepijama penkiolikos mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Vakcina nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) yra rekomenduojami kalendoriniai skiepai, tačiau nėra neprivalomi.

Difterija. Pirmieji požymiai: bendras negalavimas, blogas apetitas, karščiavimas, nestiprus gerklės skausmas. Vėliau gleivinę padengia apnašos. Taip pat sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos veikla: padažnėja pulsas, kartais sumažėja kraujospūdis, pakinta širdies tonas. Liga perduodama oro lašeliniu būdu, rečiau – kontaktiniu būdu, per infekuotus maisto produktus. Paskiepyti žmonės tampa nejautrūs difterijos bakterijos toksinui, bet atsparumo pačiai bakterijai neįgyja.

Maras. Tai gali būti vis dar aktuali liga, kurią platina ir ja serga graužikai, katės, šunys, triušiai, blusos. Maro požymiai: dusulys, galvos skausmas, viduriavimas, karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, raumenų skausmas, odos opos. Nors Lietuvoje gamtinių maro židinių nėra, galima įvežtinio maro rizika (iš kai kurių Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos šalių).

Poliomielitas. Viena pavojingiausių XX a. virusinių epideminių ligų, Lietuvoje suvaldyta dar 1972-aisiais. Kol pasaulyje yra nors vienas poliomielitu užsikrėtęs žmogus, yra rizika, kad virusas gali išplisti. Liga lengvai plinta tarp neskiepytų žmonių. Ligos pradžia panaši į lengvą kvėpavimo takų ar žarnyno infekciją, paskui būna pagerėjimas, tada vėl pakyla temperatūra, atsiranda nugaros, galūnių skausmas, paralyžius.

Maliarija. Paprastai ligą sukelia tam tikros genties uodai, bet galima užsikrėsti ir nuo parazitų nešiotojo, per užkrėstus instrumentus. Dažniausiai maliarija prasideda aukštu karščiavimu, kuris kartojasi kas dvi tris paras. Karščiavimo priepuolis prasideda šalčio krėtimu. Ligonį troškina, kamuoja stiprūs galvos ir raumenų skausmai, galimas pykinimas, traukuliai, sąmonės sutrikimai. Reikšmingiausia apsisaugojimo nuo maliarijos priemonė – reguliarus vaistų vartojimas.

Šaltinis: Vaistinių tinklas "Camelia"