Treneris Paulius Dragūnas: vaikai – mūsų požiūrio į sveiką gyvenseną veidrodis Pereiti į pagrindinį turinį

Treneris Paulius Dragūnas: vaikai – mūsų požiūrio į sveiką gyvenseną veidrodis

2024-12-24 19:00

Visi tėvai savo atžaloms linki nerūpestingos vaikystės, kurios netemdo ligos ar negalavimai. Deja, kasmetės vaikų sveikatos patikros apnuogina toli gražu ne tobulą realybę. Tenka pripažinti, kad nereti paauglių ir net mažamečių sveikatos sutrikimų palydovai – prasti mitybos įpročiai ir fizinio aktyvumo stoka.

Treneris Paulius Dragūnas: vaikai – mūsų požiūrio į sveiką gyvenseną veidrodis
Treneris Paulius Dragūnas: vaikai – mūsų požiūrio į sveiką gyvenseną veidrodis / Asmeninio archyvo nuotr.

Klaipėdietis treneris Paulius Dragūnas įsitikinęs: nuo mažumės lydintis sportas paklos tvirtus gyvenimo būdo pamatus ir padės įveikti nemažai tiek fizinių, tiek emocinių problemų.

Negalavimai – ne nuosprendis

Prieš vienuolika metų savo karjerą pradėjęs Paulius Dragūnas vargiai planavo, kad taip plačiai išgarsės būtent kaip vaikų treneris. Iš pradžių kiek netikėta ir veikiau papildoma veikla ilgainiui atvėrė plačią nišą – šiandien nemažai daliai jaunųjų klientų dorotis su įvairiais sveikatos negalavimais klaipėdietis padeda ne vaistais, o būtent sportu.

„Darbo su vaikais specialiai nesirinkau – tiesiog pirmaisiais metais norėjosi užpildyti laisvą popietinį laiką. Paaiškėjo, kad čia tikrai yra ką nuveikti. Šiandien turbūt apie 70 proc. mūsų klientų sudaro būtent vaikai“, – sako asmeninis treneris ir aktyvaus laisvalaikio vaikų stovyklos „Dragūnas HappyKids“ įkūrėjas.

Pašnekovas pripažįsta: akivaizdžiai daugiau susirūpinusių tėvų skambučių sulaukia ir visos grupės labai sparčiai užsipildo būtent rudenį.

„Įprastai prieš naujus mokslo metus tėvai suskumba tikrinti vaikų sveikatos, o tada neretai ir išryškėja vienokių ar kitokių negalavimų. Gydytojai akcentuoja prastą laikyseną, skoliozę, stuburo įtempimą, antsvorį, kai kuriuos vaikus vargina nugaros skausmai, plokščiapėdystė“, – vardija treneris.

Žinoma, tokie negalavimai – ne nuosprendis, tačiau į juos negalima numoti ranka, kad nebūtų sau pakenkta vėliau, sako specialistas.

Būtina stiprinti visą kūną

„Per užsiėmimus su vaikais daug dėmesio skiriama specialiems pratimams, kurie pirmiausia padeda atlaisvinti, atpalaiduoti krūtinę. Vaikai dabar būna įnikę į telefonus, planšetes ar kompiuterius, todėl dažnai krūtinė, viršutinė stuburo dalis palinksta į priekį, užsispaudžia ne tik krūtinė, bet ir kaklas. Kalbant apie raumenų stiprinimą, nenorėčiau akcentuoti kurios nors atskiros jų grupės – būtina stiprinti visą kūną. Be to, per treniruotes sporto salėje neskirstau, kur vaikas, o kur suaugusysis, svarbiausia – vienas tikslas, disciplina, tvarka, drausmė“, – priduria pašnekovas.

P. Dragūno pastebėjimu, vis dar gajus mitas, kad vaikams negalima dirbti su svoriais, nes tai neva stabdo organizmo augimą.

„Viskas priklauso nuo technikos, nuo trenerio priežiūros. Savo sveikatą gali susigadinti ir suaugęs žmogus, jei pratimus atliks netinkamai. Žinoma, jaunimui rekomenduojama labiau naudoti savo kūno svorį, bet ir treniruokliai ar štangos nepakenks, jei su jais bus dirbama taisyklingai, parinkus tinkamus svorius“, – aiškina patyręs sporto instruktorius.

Asmeninio archyvo nuotr.

Lenk medį, kol jaunas

Nuo kelerių metų gali pradėti sportuoti vaikai ir kiek kartų per savaitę jiems reikėtų apsilankyti sporto salėje? Pašnekovas prisipažįsta, kad tai vieni dažniausių jo sulaukiamų klausimų.

„Kiekvienas atvejis – individualus. Pavyzdžiui, mano sūnus sportuoja nuo ketverių. Kalbant apie krūvį, per savaitę sportui salėje reikėtų skirti mažiausiai du kartus. Per vieną treniruotę labiau stiprinti viršutinę, kitą – apatinę kūno dalį, – pataria specialistas. – Žinoma, neužmirškime ir kasdien aktyviai judėti – tam puikiai tinka įvairūs sportiniai žaidimai: krepšinis, futbolas, tenisas, badmintonas ir kt. Kuo daugiau judėsite, tuo daugiau naudos bus ir kūnui, ir širdžiai – juk ji taip pat yra raumuo, kurį reikia stiprinti. Be to, gausybė atliktų tyrimų patvirtina, kad sportas aktyvina mūsų smegenų veiklą.“

Pašnekovas neneigia, kad spręsti su laikysena, stuburo iškrypimu, galiausiai – antsvoriu susijusias problemas ar siekti bet kokių kūno pokyčių rezultatų lengviau ir greičiau jauniems žmonėms, nes jų medžiagų apykaita ir visos kitos organizmo funkcijos spartesnės.

„Pavyzdžiui, netinkamą laikyseną įmanoma pakoreguoti gana greitai, tiesa, vieniems gali prireikti vos poros savaičių, kiti gali užtrukti ir kelis mėnesius. Tačiau iš esmės tokiais dalykais reikia rūpintis visą gyvenimą. Vieną dieną gali būti gerai, o po savaitės kitos – ir vėl blogai. Kuo anksčiau pradėsime skirti dėmesio savo kūnui, savijautai, tuo mūsų ateitis bus sveikesnė ir produktyvesnė“, – pabrėžia pašnekovas.

Kuriame šiltą ateities ryšį

Ne mažiau nei fizinės transformacijos trenerį džiugina ir akivaizdūs vidiniai pokyčiai – sportuoti pradėję vaikai pamažu tampa labiau pasitikintys savimi ir atviri aplinkiniam pasauliui, geba lengviau susidoroti su stresinėmis situacijomis.

„Šiandien vaikams tenka dideli krūviai, jie patiria daug įtampos dėl mokslo, įvairių psichologinių problemų, nepasitiki savimi. Viso to atspindį matome ir savo organizuojamose aktyvaus laisvalaikio vasaros stovyklose, kuriose kasmet sulaukiame apie 500 vaikų“, – sako P. Dragūnas.

Specialisto teigimu, vaikams, kad ir kelias dienas, labai naudinga išeiti iš savo komforto zonos – jie miega ne namuose, gyvena visai kitokiu režimu tarp kitų bendraamžių, su kuriais artimai bendrauja ne tik įvairiose sporto rungtyse, bet ir per pramoginius renginius ar kūrybinius užsiėmimus.

„Šiose stovyklose ypač akcentuoju kvėpavimo pratimus, aiškinu, kaip jie gali padėti nusiraminti stresinėse situacijose. Neretai tenka stebėti skeptišką nusiteikimą, tačiau pratimus išbandę vaikai labai nustemba ir džiaugiasi, koks tai geras jausmas, – jie užmiršta problemas, pailsina protą, kai kurie per tokias praktikas netgi užsnūsta“, – šypteli pašnekovas.

Siekiantiems pokyčių treneris nuolat primena ir dar vieną svarbią aplinkybę.

„Labai didelę įtaką daro tėvai – jie turėtų vaiką ne tik nukreipti reikiama linkme, bet ir patys jiems rodyti pavyzdį, būti solidarūs, ar tai būtų sveikos mitybos principai, ar aktyvus gyvenimo būdas. Vaikai kopijuoja tėvus, jie yra mūsų veidrodis. Todėl kartu su savo vaikais sportuojantys tėvai juos labai stipriai motyvuoja, įkvepia. Tai yra dar labiau suartinanti ir neįkainojama patirtis, kuri padės išlaikyti stiprų, sveiką santykį ir ryšį su savo vaiku ateityje“, – neabejoja P. Dragūnas.

Skaičiai ir tendencijos

Higienos instituto administruojamoje Vaikų sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje renkami ir apibendrinami ugdymo įstaigas lankančių vaikų (iki 17 metų) sveikatos rodikliai, kuriuos pateikia šeimos gydytojai ar vaikų ligų gydytojai, gydytojai odontologai ar burnos higienistai, atlikę kasmetę profilaktinę vaikų sveikatos patikrą.

Kaip nerimą keliantis rodiklis įvardijamas trečius metus stebimas didėjantis vaikų, kuriems per sveikatos patikrą pateikiamos specialios sveikatos rekomendacijos dėl dalyvavimo ugdymo veikloje, procentas. Skirtingose amžiaus grupėse rekomendacijos skiriasi.

2022–2023 m. per profilaktinį sveikatos patikrinimą bendros rekomendacijos nustatytos 17,6 proc. iki 17 metų, 14,3 proc. iki 6 metų ir 17,9 proc. 7–17 metų amžiaus mokiniams. Mokinių (iki 17 metų), kuriems nustatyta bendroji rekomendacija, dalis išaugo 1,5 proc., palyginti su 2021–2022 m.

Didžiajai daliai 7–17 metų amžiaus vaikų specialios sveikatos rekomendacijos gydytojų įrašomos dėl akių ligų, o iki 6 metų amžiaus grupėje – dėl kalbos išraiškos sutrikimo.

2022–2023 m. duomenimis, 64,8 proc. 2–17 metų amžiaus mokinių nustatytas normalus svoris. 2–6 metų amžiaus grupėje tokių vaikų dalis sudarė 64,2 proc., o 7–17 metų amžiaus grupėje – 65 proc.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų gastroenterologas ir Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. dr. Vaidotas Urbonas Lietuvos vaikų sveikatą vertina išsamiau – lygina, kokia ji buvo gerokai anksčiau ir kaip dabar atrodo pažangių šalių kontekste.

„Apskritai Lietuvos vaikų sveikatą būtų galima įvertinti kaip gerą. Vejamės Skandinavijos valstybes pagal gerėjančią vaikų mitybą, tačiau dar didelis iššūkis išlieka per mažas fizinis aktyvumas ir vaikų praleidžiamas laikas prie ekranų“, – teigia V. Urbonas.

Besidomintis pasaulinėmis vaikų sveikatos tendencijomis profesorius išskiria vaikų nutukimą dėl per didelio kalorijų skaičiaus, alerginių ligų augimą ir autizmo pandemiją.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų