- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Suaugusiųjų psichologinė sveikata Lietuvoje praėjusių metų lapkritį sugrįžo į priešpandeminį lygį, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.
Reprezentatyvios gyventojų nuo 18 iki 75 metų apklausos duomenimis, 2021 metų lapkritį 60,4 proc. žmonių psichologinė savijauta įvertinta kaip gera. Tuo metu 2020-ųjų balandį, kai Lietuvoje buvo paskelbtas pirmasis karantinas, tokių žmonių buvo 46,2 procento.
2013–2017 metais Vilniaus universiteto (VU) Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros mokslininkų atliktas tyrimas rodė, kad tuomet kaip gera psichologinė sveikata įvertinta 61,2 proc. Lietuvos gyventojų.
„Iš esmės, įvertinus skirtingų tyrimų rezultatus, matome, kad mes grįžome į priešpandeminį lygį“, – BNS antradienį teigė VU Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas, Vyriausybės nepriklausomų ekspertų tarybos narys Paulius Skruibis.
Šiuos duomenis jis pirmadienį apibendrino Nepriklausomų ekspertų tarybos posėdyje.
Jo teigimu, 2020-ųjų balandį psichologinės būklės pablogėjimą lėmė karantinas ir su juo susiję suvaržymai.
Labai ryškiai matėsi, kad moterys jautėsi blogiau nei vyrai. Ir tas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse siejama su tuo, kad karantino metu darbo namuose pasiskirstymas buvo labai netolygus ir moterims buvo labai sunku.
„Buvo ribojami žmonių kontaktai, jie mažiau judėjo, o tai vis tik yra susiję tiek su fizine, tiek su emocine sveikata. Žmonės buvo tokioje šoko reakcijoje, nežino, ko tikėtis, ko laukti“, – dėstė psichologas.
Pasak jo, praėjusių metų vasarį atliktas tyrimas atskleidė, kad antrasis karantinas taip pat turėjo neigiamos įtakos, tačiau ji buvo mažesnė, mat tuomet 53,6 proc. žmonių psichologinė savijauta įvertinta kaip gera.
„Deja, neturime 2020 metų vasaros duomenų. Manyčiau, kad galėjo būti pakilimas ir vėl kritimas, tačiau mes jo tiesiog nematome. Tad, jei taip vienu sakiniu apibendrinus: kai karantinas, žmonės jaučiasi blogai, kai jo nėra – žmonių savijauta gerėja“, – dėstė P. Skruibis.
Analizuojant tyrimo pernai lapkričio tyrimo duomenis nenustatyta psichologinės gerovės skirtumų pagal lytį, amžių, išsilavinimą, pajamas, šeimyninį statusą, gyvenamąją vietą.
Gyventojų psichologinė gerovė skiriasi tik pagal pagrindinį užsiėmimą – prasčiausia yra bedarbių psichologinė gerovė.
„Jei mes žiūrėtume į 2021 metų vasario mėnesio tyrimą, ten labai ryškiai matėsi, kad moterys jautėsi blogiau nei vyrai. Ir tas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse siejama su tuo, kad karantino metu darbo namuose pasiskirstymas buvo labai netolygus ir moterims buvo labai sunku“, – sakė psichologas.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių psichologinė gerovė statistiškai reikšmingai nesiskiria. Ji taip pat nesiskyrė tarp turinčių galimybių pasą bei jo neturinčių.
P. Skruibio teigimu, minėtų apklausų duomenys neatskleidžia vaikų psichologinės būklės pokyčių, bet kiti tyrimai rodo, kad juos koronaviruso pandemija paveikė bene labiausia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žaidimas su ugnimi: lietuviai ignoruoja emocinę sveikatą ir piktnaudžiauja psichotropikais
„Pasaulio, kokį matėme iki 2020-ųjų nebus“, – teigia doc. dr. Eugenijus Laurinaitis. Pandemija buvo nemenkas išbandymas tautiečių psichikai, deja, karo Ukrainoje situacija neleidžia atsikvėpti ir jai nuslopus. Blogiausia, kad L...
-
Patyrėte patyčias internete? Specialistai siūlo ginklus kovoje su laido riteriais2
Specialistai pastebi, kad gyvenimas internete tampa vis agresyvesnis – net 65 proc. žmonių yra susidūrę su psichologiniu smurtu internete, tai rodo „Microsoft“ atliktas tyrimas, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ataskaitoje pabr...
-
Laimės formulė: penas apmąstymams ir įkvėpimas sprendimams2
Kaip efektyviai suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą? Kaip į 24 valandas sutalpinti karjerą, šeimą, buitį, laisvalaikį ir dar atrasti laiko sau? Projekto „Daugiau balanso“ organizatoriai svarbiausius gyvenimo komponentus sudėjo į f...
-
Psichiatras: iš fronto grįžusiems kariams reikia rimtos reabilitacijos
Karuose kariai patiria ne tik fizines, bet ir psichines kančias. Psichiatrai sako, kad iš fronto grįžusiems kariams reikia rimtos reabilitacijos, kad jie galėtų sugrįžti į normalų gyvenimą. Pastebima, kad pagalbos negavę kariai dažniausiai n...
-
Vaiko teisių apsaugos tarnyba pradeda kampaniją „Paauglystė yra visiškai normalu“
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pradeda mėnesį truksiančią informacinę kampaniją „Paauglystė yra visiškai normalu“: viliamasi, kad ji padės sumažinti tėvų smurtą prieš paauglius. ...
-
Psichologė: geras darbuotojas Lietuvoje – kuris dirba 24 valandas per parą visus metus4
Vasara – atostogų metas. Kaip pastebi psichologai, žmonės anksčiau atostogaudavo bent jau dvi ar tris savaites, dabar – nauja tendencija. Žmonės atostogauja daug dažniau, bet trumpesniais periodais. Išskaido savo atostogas per visus m...
-
Tremties pėdsakas: kodėl vieni palūžo, o kiti – ne?14
Kodėl tremtis žmonėms, patyrusiems panašių išgyvenimų, paliko skirtingų psichologinių pėdsakų? Kodėl vieni visa tai ištvėrė ir grįžo nepalūžę, o kiti parvažiavo sugniuždyti? ...
-
Mokslininkai atskleidė, kaip galima įvertinti žmogaus kūrybiškumą: patikrinkite, ar esate kūrybiški1
Kūrybiškumas šiandien tampa vienu iš svarbiausių įgūdžių, galinčių apsaugoti darbuotojus nuo grėsmės, kad dėl automatizacijos ir technologijų plėtros jie gali būti išstumti iš darbo rinkos. Lietuvoje veikianti d...
-
Daugiau balanso: ketverius metus taikomas įrankis leido B. Tiškevič patirti proveržį4
Aktorė Beata Tiškevič sako proveržį gyvenime patyrusi tada, kai išmoko gyventi subalansuotą gyvenimą. Sąmoningas dėmesys įvairioms gyvenimo sritims leido jai ir parašyti knygą, ir sukurti verslą, ir imtis naujų studijų, ir tie...
-
Psichologė: vaikams žaidimai būtini kaip maistas ir miegas
Žaidimo metu aktyviau veikia smegenys, lavinami svarbūs gebėjimai – atmintis, kūrybiškumas ir empatija. Todėl svarbu rasti laiko ir žaisti su vaikais, taip pat leisti jiems žaisti savarankiškai ir netrukdomai. Ankstyvojo ugdymo psich...