Žmogaus raidą tyrinėjantys psichologai jau seniai nustatė, kad jauna suaugystė (jauni suaugusieji angl. young adults – tai vystymosi amžiaus tarpsnis nuo vėlyvosios paauglystės iki visiškos suaugystės) yra ne šiaip sparčių, bet sparčiausių nei bet kada gyvenime vykstančių pokyčių laikas, kurių akivaizdoje žmonės tampa labiau pažeidžiami psichologinių sunkumų patyrimui.

Šiame gyvenimo etape jaunuoliai dažnai keičia gyvenamąją vietą, aplinką, draugus, tolsta nuo šeimos, plečiasi jų atsakomybių laukas, prasideda studijos ir profesinio kelio paieškos. Šie savarankiško gyvenimo žingsniai yra ne tik naujų atradimų, bet ir iššūkių laikas kiekvienam jaunam žmogui, o psichologinės sveikatos užtikrinimas šiame etape yra itin svarbus uždavinys.

Europos studentų apklausa atskleidė, kad beveik pusė jaunuolių pripažįsta, jog studijų pradžia buvo emociškai sunkesnė, nei jie tikėjosi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 35–40 proc. studentų pirmųjų studijų metų metu, patiria didesnio ar mažesnio lygio nerimą ar depresijos simptomus, o apie 15 proc. nurodo rimtai svarstę studijų nutraukimą dėl psichologinių sunkumų. Lietuvos studentų sąjungos 2023 m. atlikto tyrimo duomenimis, net 62 proc. studentų teigė, kad pirmuose kursuose labiausiai stokojo psichologinės sveikatos palaikymo priemonių. Psichologai yra pastebėję, kad studijų pradžios stresą jaunimas neretai patiria panašiai kaip emigrantai: juos ištinka „kultūrinis šokas“, nes tenka adaptuotis prie visiškai naujų taisyklių, socialinių vaidmenų ir gyvenimo ritmo.

Kodėl balansas yra svarbiau už tobulumą?

Intensyvūs mokslo metai dažnai užklumpa studentus dar nespėjus pakankamai apsiprasti, todėl itin svarbu stebėti savo psichologinę savijautą ir į ją atsižvelgti. Balanso paieškos tarp mokslų, darbo ir asmeninio gyvenimo tampa vienu svarbiausių tikslų, tačiau tai padaryti tikrai nelengva.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medicinos psichologė Kornelija Ona Dovydaitytė pastebi: „Dažnai į psichologus jauni žmonės kreipiasi tikėdamiesi konkretaus atsakymo, galinčio išspręsti jų turimą problemą. Deja, psichologinės sveikatos klausimai yra kur kas kompleksiškesni negu gali pasirodyti. Todėl ir konkretaus, universalaus atsakymo, kaip išlaikyti balansą, nėra. Svarbiausia – nuolat stebėti savo savijautą ir atkreipti dėmesį į jos pokyčius.“

Vis dėlto, ieškant balanso galėtų pagelbėti kelios gairės, galinčios pravesti mokslo metus pradedantiems studentams. Visų pirma, svarbu realistiškai įvertinti savo galimybes suderinti daug skirtingų ir neretai nemažai įvairių resursų reikalaujančių veiklų. Ir visai nesvarbu, kiek daug skirtingų veiklų pajėgia suderinti draugai ar pažįstami, kiekvieno iš mūsų vidiniai ištekliai yra skirtingi. 

Taip pat vertinga planuoti savo laiką, nes tai padeda užtikrinti laiko skyrimą ne tik darbui, studijoms ar kitoms veikloms, bet ir poilsiui. Pagaliau, visuomet vertinga prisiminti, jog balanso tarp darbų, studijų ar asmeninio gyvenimo išlaikymui itin svarbūs yra socialiniai santykiai. Artimi ryšiai ne tik stipriai prisideda prie mūsų gyvenimo džiaugsmo, bet gali būti labai reikšmingi ir sunkumų metu. Glaudūs santykiai su šeimos nariais, draugais, o kartais ir pagalbos specialistais, gali būti svarbiu ištekliu sunkumų akivaizdoje, būti ramsčiu, kai kas nors nepavyksta, nesiseka, jaučiamės prislėgti ar pervargę.

Psichikos sveikatos ekspertai pabrėžia, kad net trumpi, bet reguliarūs poilsio momentai gali turėti didelę reikšmę – tyrimai rodo, jog vos 20 minučių pasivaikščiojimas gamtoje sumažina streso hormono kortizolio lygį ir pagerina dėmesio koncentraciją.

„Svarbu prisiminti, kad balansas nėra apie tobulą dienotvarkę. Tai – apie gebėjimą atpažinti, kada reikia sustoti, kada galima pasitempti, o kada – paprašyti pagalbos“, – teigė psichologė.

Kokius signalus siunčia kūnas ir psichika, kad streso jau per daug?

Kartais, kai balanso išlaikyti nepavyksta, kai patiriame daug streso, pervargstame, persistengiame, kūnas pats ima kalbėti apie poreikį pailsėti. Galime susidurti su fiziniais, emociniais ar elgesio pokyčiais. Streso metu mūsų širdis gali plakti net iki 20 kartų greičiau nei ramybės būsenoje, o miego trūkumas vos per kelias naktis stipriai sumažina dėmesio koncentraciją – tiek, kad ji prilygsta lengvam apsvaigimui nuo alkoholio.

Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai rodo, kad nuolatinį miego trūkumą patiriantys studentai turi 60 proc. didesnę riziką patirti nerimo ar depresijos epizodų. Be to, pervargimo sukeltos sveikatos problemos kasmet lemia apie 20 proc. studentų praleistų paskaitų.

Nuvargę galime darytis irzlesni, dirglesni, mažiau pakantūs aplinkiniams. Gali prasidėti tam tikri kūno negalavimai, pavyzdžiui, galvos skausmas, virškinimo problemos, energijos stoka, miego sutrikimai.  Gali stipriai pasikeisti mūsų įpročiai: nebenorime susitikti su draugais, vengiame socialinių situacijų, pradedame stipriai atidėlioti darbus.

„Jei visai apleidžiame poilsio poreikį, nereta kūno reakcija į pervargimą yra sirgimas. Juk liga visuomet paguldo mus į lovą bent kelioms dienoms, leisdama atgauti jėgas ir pailsėti. Psichologai visada primena, kad svarbu nuolat stebėti savo savijautą ir stengtis nenualinti kūno per stipriai, juk lengviau nesusirgti, nei gydytis“, – priminė psichologė K. Dovydaitytė.

Ar verta ieškoti psichologinės pagalbos „dėl šiaip jausmų“, ar tik ištikus rimtai krizei?

Psichologinės pagalbos verta ieškoti visuomet, jei jaučiate, kad jos reikia. Nors daug gyvenimiškų sunkumų mums pavyksta įveikti patiems arba su draugų ir artimųjų pagalba, kartais to nepakanka. Jei patiriate didelį stresą, pastebite užsitęsusius pokyčius dėl savo emocinės būsenos, mąstymo ar elgesio, pokalbis su specialistu gali būti labai naudingas.

Svarbu prisiminti, kad susitikimai su psichikos sveikatos specialistu nėra vien apie ūmių krizių sprendimą. Skandinavų šalyse, kur psichologinė pagalba studentams yra lengvai prieinama, pastebimas ne tik geresnis jaunimo emocinis klimatas, bet ir aukštesnis studijų baigimo rodiklis – studentai rečiau meta mokslus dėl psichologinių sunkumų. Tyrimai rodo, kad apie 80 proc. studentų, ieškančių psichologinės pagalbos, patiria teigiamų pokyčių.

„Pagalba gali būti naudinga tiesiog tiems, kurie jaučia psichologinės paramos poreikį. Kartais objektyvesnis žvilgsnis iš šalies gali padėti pamatyti naujas perspektyvas, atrasti užmirštus savo resursus, o kartais – tiesiog išsikalbėti saugioje aplinkoje. 

Džiugina tai, kad į mūsų Pirminės psichikos sveikatos priežiūros centrą kasmet kreipiasi vis daugiau pirmakursių – jie drąsiai laužo visuomenėje vis dar gyvuojančią stigmą, kad ieškoti pagalbos yra gėdinga. Centre dirbantys psichologai, psichiatrai ir medicinos psichologai kiekvienais metais padeda vis daugiau žmonių, o tai rodo, kad jauni žmonės tampa atviresni savo emocijoms ir labiau rūpinasi psichikos sveikata“, – kalbėjo psichologė. 

Svarbu žinoti ir tai, kad konsultacijai šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas – tai padeda greičiau patekti pas specialistą. Be to, kai kuriems žmonėms itin svarbu, kad šis procesas gali būti anoniminis: tai suteikia daugiau drąsos kreiptis pagalbos, nesibaiminant aplinkinių vertinimo.