- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip mes, lietuviai, elgiamės darbe? Nors save laikome Šiaurės Europos pietiečiais, atlikti tyrimai rodo visiškai kitaip. Pasirodo, rodyti emocijas mes tikrai bijome ir dažnai tai laikome neigiamu dalyku profesinėje aplinkoje. Apie tai pokalbis su „Vinted“ inžinerijos direktore Aliona Susunova.
– Jūsų užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad tiek vyrai, tiek moterys emocijas darbe laiko neigiamu dalyku. Ar jus asmeniškai kažkas nustebino?
– Mane nustebino, kad kas penktas šaukiantis vyras vadovas vis dar normalu. Taip pat mane stebina, kad net pusė apklaustųjų teigia, kad, jei darbe rodys emocijas, bus laikomi neprofesionaliais. Man, jau kurį laiką dirbant technologijų sektoriuje ir daug apie tai kalbant, atrodė, kad mes arčiau, jog emocijos yra žmogaus gyvenimo dalis.
– Galbūt emocijos buvo būdingesnės tam tikroms profesijoms?
– Tokių detalių negalėčiau pasakyti. Emocijos yra labai skirtingos. Atsimename Ukrainos krizę, kuri vis dar vyksta, ir kiek daug žmonių kelias pirmas dienas darbe buvo nedarbingi. Negalėjome ignoruoti, kad būsenos skirtingos. Tapo normalu gyventi krizėje – asmeninėje, finansinėje, politinėje, epidemiologinėje. Visos emocijos susikaupė. Jeigu toleruojame ne tik jautrias emocijas, bet ir rėkimą darbe, natūralu, kad ateina tada ir iš darbo daug baimių, nesaugumo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Reikėtų tramdyti emocijas ar leisti joms pasirodyti darbinėje aplinkoje?
– Emocijos yra ženklas, kad kažkas vyksta. Reikšti būtina, kitaip nesuprantame žmogaus elgesio ar neadekvačių reakcijų. Jei neleisime emocijų, jos vis vien išsprogs situacijoje, kur net nesuprasime. Turint ryšį su darbuotojais, kolegomis, gali suprasti, kad tai nesusiję su darbu ir tinkamai žmogų palaikyti. Jei susiję su darbu – spręsti problemas.
– Vadovaujate 60 žmonių. Kaip padedate jiems išreikšti savo emocijas darbe?
– Pasakymu, kad galima jaustis negerai. Galima pasikalbėti, pailsėti. Darome vidines apklausas, kur kas dvi savaites anonimiškai bandome žiūrėti, kaip darbuotojai jaučiasi, koks jų pasitenkinimas vienu ar kitu klausimu, saugumo jausmu. Turime priemonių, kurios leidžia patiems darbuotojams matuoti savo emocinę sveikatą, ir yra psichologų konsultacijos.
Emocijos yra ženklas, kad kažkas vyksta. Reikšti būtina, kitaip nesuprantame žmogaus elgesio ar neadekvačių reakcijų.
– Kokios emocijos darbe toleruojamos, o kokios jau ne?
– Viena dažniausių su darbu susijusių emocijų – apsišaukėlio sindromas. Kad ir koks būtum geras, atrodo, kad nepakankamai, visi kiti geresni. Noras sukontroliuoti dalykus, baimė klausti, nepasitikėjimas savo kolegomis. Kai nutinka krizės iš išorės, yra normalu apsiverkti – tiek karas, tiek asmeninės krizės. Netoleruojama emocijas versti ant kitų nekonstruktyvia forma – kelti balsą, aprėkti, destruktyviai elgtis. Turime priimti žmonių emocijas, suprasti, palaikyti, bet tai turi netrukdyti kitų žmonių saugumui ir kaip jaučiasi visa komanda, kolektyvas. Vadovus skatinu kalbėti apie labai jautrias emocijas ir situacijas asmeniškai – ne stiklinėje ar atviroje patalpoje.
– Kokie patys gajausi lyčių stereotipai, su kuriais susiduriama darbo aplinkoje?
– Jeigu moteris rėkia – ji isterikė. Kad moterys dažniausiai verkia, o vyrai rėkia ir niekada neverkia, nes jautrių vyrų nebūna ir jiems nėra problemų su emocijomis. Realiai vyrai jaučiasi lygiai taip pat, tik mažiau gal apie tai kalba.
– Ar yra tekę guosti verkiantį darbuotoją vyrą?
– Yra.
– Kokių imatės argumentų?
– Dažniausiai žmogui nereikia nei paguodos, nei išspręsti situaciją. Žmonės nori būti priimti, išklausyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...