Psichologai ragina nustoti jaustis kaltiems dėl savo laimės: štai kodėl

Į šį klausimą bandė atsakyti „Washington Post“ apžvalgininkė Carolyn Hax, o jos mintys gali tapti tikru kelrodžiu ieškantiems vidinės atramos. „Kaip galite būti laimingi, kai pasaulis iš jūsų reikalauja liūdesio?“ – tokį klausimą uždavė vienas „The Washington Post“ skaitytojų, o atsakymas buvo netikėtas: pasaulis iš tikrųjų iš mūsų nieko nereikalauja.

Anot ekspertės, pirmasis ir svarbiausias žingsnis – nustoti suvokti pasaulį kaip jėgą, valdančią mūsų emocijas. Pasaulis tiesiog egzistuoja, tačiau tai, kaip mes jį matome ir kokią prasmę jam suteikiame, yra mūsų pasirinkimas. Būtent šis suvokimas atveria kelią į didesnę vidinę laisvę ir psichologinę gerovę.

Pasaulis visada buvo sudėtingas

Kitas žingsnis – išmokti matyti realybę plačiau. Žmonija visada gyveno sudėtingoje aplinkoje. Gamtos stichijos, neteisybė, karai, kova dėl valdžios ir žmogaus gyvenimo trapumas per amžius buvo mūsų istorijos dalis. Skausmas visada egzistavo, tačiau tuo pat metu pasaulis visada buvo ir nepaprastai gražus.

Grožis gali būti didingas, pavyzdžiui, žvaigždėtas dangus virš galvos, tačiau jis gali slypėti ir mažose detalėse – rožės pumpure, katės murkime, istorijoje apie pagalbą nepažįstamajam ar nuoširdžiame artimo žmogaus poelgyje.

Ne visada galime pasirinkti įvykius, kurie nutinka mūsų gyvenime, tačiau galime pasirinkti prizmę, per kurią į juos žvelgiame.

Žmogiškumas

Keisdami savo požiūrį susiduriame su dar vienu svarbiu pasirinkimu – kaip panaudoti savo žmogiškumą. Galima sutelkti dėmesį tik į skausmą, tačiau galima pastebėti ir grožį, egzistuojantį šalia jo.

Galima kurti, padėti kitiems, mokyti, remti ir dirbti tam, kad sumažintume kančias pasaulyje. Vieni prasmę atranda moksle, kiti – rūpindamiesi artimaisiais, treti kovoja už teisingumą, o dar kiti žmonėms suteikia gerą nuotaiką ir įkvėpimą.

Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į savo skausmą. Jei jis tampa pernelyg stiprus ir trukdo judėti pirmyn, verta ieškoti pagalbos, o ne likti su juo vienam.

Sudėtingo ir malonaus gyvenimo pusiausvyra

Mūsų smegenys turi nuostabų gebėjimą persijungti tarp skirtingų būsenų. Būtent todėl žmonės geriau susidoroja su stresu, kai sunkius laikotarpius keičia poilsio akimirkos.

Darbas, malonumas, miegas, pomėgiai, susitikimai su draugais, tyla ir atsigavimas – visa tai nėra prabanga, o psichologinės sveikatos būtinybė. Todėl užuot nuolat pasinėrus į nerimą keliančias naujienas ar sunkius išgyvenimus, verta sau leisti pauzes, nes jos padeda išsaugoti vidinius išteklius.

Laimė nėra pagrindinis tikslas

Dar viena įdomi mintis – nuolatinės laimės siekimas gali būti klaidingas tikslas. Laimė, kaip ir poilsis, yra laikina būsena. Ji ateina ir praeina, todėl neįmanoma joje išlikti amžinai.

Tačiau kur kas patikimesniu atramos tašku gali tapti savo jėgos pojūtis ir gebėjimas valdyti gyvenimą. Ar sugebame valdyti savo emocijas? Ar turime žmonių, kuriais galime pasikliauti? Ar mūsų gyvenime yra džiaugsmo, malonumo ir komforto šaltinių? Ar jaučiame prasmę tame, ką darome? Ar rūpinamės savimi šiandien taip, kad už tai būtume dėkingi po dešimties, dvidešimties ar trisdešimties metų?

Būtent šie klausimai, anot autorės, daug tiksliau apibrėžia tikrąją gerovę nei nuolatinis laimės siekimas.

Pasaulyje, kuriame kasdien vyksta ir sudėtingi, ir gražūs dalykai, galime užjausti, išgyventi, padėti kitiems ir kartu leisti sau džiaugsmą, poilsį bei laimės akimirkas.